„Scenos, scenovaizdžiai ir scenarijai“
Fotografas Raimond Wouda

Birželio 17-19 dienomis Vilniaus Mažojo teatro fojė įvyks neįprasto formato meninės fotografijos paroda: 24 fotografų iš visos Europos darbų projekcija, pasirodžiusi šių metų jaunų fotografijos talentų festivalyje „Boutographies“ Prancūzijoje.

Projekcija suteikianti progą publikai pristatyti platesnį menininkų ratą, kviečia atrasti talentingų fotografų savitą žvilgsnį į Pasaulį. Fotografai tyrinėja įvairias temas, nuo asmeniškiausių patirčių iki socialinių tyrimų. Tarp jų – Manuelio de Teresa „Ponios Manuel namai“ ir Raimondo Wouda „Scenos, scenovaizdžiai ir scenarijai“, kurie per fotografiją mums kalba apie kiną.

Provokuojantys „Ponios Manuel namai“, tai tributas viešnamių pasauliui, ypač, garsiajam „La feria“, kuriam vadovavo Lysianne (Jeanne Moreau), R. W. Fassbinderio juostoje „Querelle“. „Ponios Manuel namai“ – tai rėkiančios Almodovaro spalvos, Pasolinio prostitutės, 1970-ųjų nepriklausomas amerikiečių kinas. Manuel de Teresa nukelia žiūrovą į spalvotąją Movida Madrilena, pagerbiant kultūros, sekso ir kino revoliuciją.

„Ponios Manuel namai“
Fotografas Manuel de Teresa

Raimond Wouda, serijoje „Scenos, scenovaizdžiai ir scenarijai“ pažvelgia į filmą kaip į mikrovisatą apsuptą realybės peizažo. Olandijoje ir Belgijoje fotografas įamžina olandų kino produkcijos filmavimo aikšteles. Nuogi kino užkulisiai Wouda serijoje sulaiko žiūrovą ties fikcijos ir realybės pasaulių slenksčiu. Fotografas sustabdo sukurtą tikrovę iki amžinybės, šitaip atidengdamas jos ribą su realybe, tarsi nukeldamas žiūrovą pabudusį sapną.

FOTONAI – tai projektas sukurtas fotografijai, fotografams ir žiūrovams. Nauja platforma vykdanti savo veiklą internetinėje erdvėje ir Vilniaus gatvėse, bendradarbiaujanti su tarptautiniais fotografijos festivaliais, siekia prisidėti prie Europos fotografijos sklaidos Vilniuje, supažindinti publiką su jaunais ar jau atrastais Europos fotomenininkais, o patiems fotografams sukurti naujas parodines erdves.

Daugiau informacijos: http://fotonai.wix.com/fotonai

Atidarymas birželio 17 d. 18 val.
Projekcija bus rodoma birželio 17 – 19 dienomis,
Kiekvieną dieną nuo 18 iki 21 val.
Vilniaus Mažojo teatro fojė, Gedimino pr. 22

FOTONAI informacija

Kadras iš filmo „Ekskursantė“

LRT televizija visą vasarą kiekvieną sekmadienį kviečia mėgautis pastaraisiais metais sukurtais lietuviškais vaidybiniais filmais. LRT programų tinklelį papuoš „Ekskursantė“, „Lošėjas“, „Aurora“, „Nesamasis laikas“ ir daugelis kitų išskirtinio kritikų ir žiūrovų dėmesio sulaukusių lietuvių kino juostų.

Vasarą LRT žiūrovų dėmesio lauks ir 2013-aisiais septynis „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus susišlavusi Kristinos Buožytės „Aurora“, „Kolekcionierė“, Mariaus Ivaškevičiaus „Santa“, Romo Zabarausko „Streikas“, Agnės Marcinkevičiūtės „Vardas tamsoje“ ir daugelis kitų kino salėse ir festivaliuose puikiai įvertintų lietuvių vaidybinių filmų.

Pirmoji televizinė premjera – jau šį sekmadienį 21.50 val. Bus parodyta  režisieriaus Algimanto Puipos drama „Nuodėmės užkalbėjimas“ (2007 m.), sukurta  Jurgos Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus“, „Placebas“ bei „Sapnų nublokšti“ motyvais. Filme vaidina Rasa Samuolytė, Kostas Smoriginas, Aleksas Kazanavičius, Nelė Savičenko, Remigijus Sabulis, Adomas Stancikas ir kt.

Filme pasakojama apie jauną žurnalistę Viktoriją, kuri lankosi pas psichoanalitikę Ritą. Viktoriją kankina meilė ir aistra kunigui Pauliui. Skausminga jaunos moters aistra kunigui ir gyvenimo vidurio sulaukusios psichoterapeutės intymus dienoraštis, kurį leista perskaityti visiems norintiems. „Tai istorija apie vyrų pažemintas, maištaujančias moteris, kurios išsivaduoja tik „kitoje realybėje“, ­– sakė filmo režisierius A. Puipa.

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kviečiame į gausybę svarių apdovanojimų pelniusio filmo „Ekskursantė“ (2013 m. ) TV premjerą.

„Ekskursantė“ – tai filmas, sukurtas pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją. Pabėgusi iš tremtiniais perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6 tūkst. km ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo  –  į Lietuvą. Keliaudama ji sutiko įvairių žmonių: vargšę rusų moterį, gyvenančią apleistame kaime taigoje, prasigėrusį vairuotoją, traukinio konduktorių, iš lagerių pabėgusių plėšikų gaują, žiaurų daktarą, dirbantį vaikų lageryje, įsimylėjusį lėktuvo pilotą, NKVD narį ir NKVD kareivius, medžiojančius lietuvių partizanus… Ir visi jie sutrumpino mergaitės kelionę į Tėvynę, rizikuodami ne tik asmenine laisve, bet ir gyvybe. Kai kurie jos sutikti žmonės ją žlugdė, kai kurie abejingai nusisuko ir netrukdė jos kelionei. Tik keli jų sutiko pagelbėti įgyvendinti jos viltį grįžti namo, į Lietuvą. Tai filmas apie viltį ir lemtį, meilę ir draugystę, pasiaukojimą ir geraširdiškumą bei neišmatuojamą meilę savo kraštui, savo Tėvynei ….

Kadras iš filmo „Ekskursantė“
Kino centras „Garsas“

Rež. Audrius Juzėnas. Vaidino Anastasija Marčenkaitė, Igor Savočkin, Raisa Riazanova, Sergej Garmaš, Ksenija Rappoport, Darius Meškauskas, Margarita Žiemelytė, Valda Bičkutė, Nelė Savičenko ir kt.  2013 m.

Filme pagrindinį vaidmenį atlikusi kino naujokė Anastasija Marčenkaitė praėjusiais metais pelnė „Sidabrinę gervę“ kaip geriausia metų aktorė.

Reikšmingiausi filmo „Ekskursantė“ pelnyti apdovanojimai:

1. Lietuvių kino akademija.7 nominacijos ir 3 apdovanojimai „Sidabrinė gervė-2014”:Geriausias scenarijus, pagrindinė aktorė, operatorius
2. Lietuvos kinematografininkų sąjunga.Apdovanojimas „Reikšmingiausias režisieriaus kūrybinis darbas-2013“
3. Rusijos kino akademija.Nacionalinė premija N I K A-2014 (pirmasis lietuviškas filmas, pelnęs šį apdovanojimą)
4. 44-asis Tarptautinis Europos vaikų ir jaunimo festivalis „GIFFONI-2014“Italijoje, Salerno. Specialus „Percorsi creative” apdovanojimas filmui
5. Festivalis „LIETUVOS KINO DIENOS” Panevėžyje. Pagrindinis prizas „Geriausias metų filmas-2013”
6. „KINFO APDOVANOJIMAI-2014“:Geriausias režisierius, scenarijus, pagrindinė aktorė, geriausias filmas-spec. žiūrovų prizas
7. 19-asis Tarptautinis vaikams ir jaunimui filmų festivalis „ŠLINGEL”,Kemnitz, Vokietija. Specialus vaikų žiuri apdovanojimas

Kadras iš filmo „Lošėjas“
Studija „Uljana Kim Studija“

Birželio 24-ąją bus parodytas pasaulį apkeliavęs labiausiai žinomas pastarųjų metų lietuviškas filmas „Lošėjas“ (rež. Ignas Jonynas, scen. aut. Kristupas Sabolius).

Įtaigus, dinamiškas ir provokuojantis „Lošėjas“ nusitaiko į ribinėse situacijose esančius žmones, kurie yra žymiai arčiau mūsų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nusivylę ir nebeturintys ko prarasti filmo personažai ilgainiui atsiduria tiesiog per arti mirties ir padaro ją pasipelnymo įrankiu. Iš mirties galima lošti. Kaip? Apie tai pasakoja filmo siužetas.

Vincentas yra geriausias greitosios pagalbos stoties darbuotojas, kurio aistra – įvairiausi azartiniai lošimai. Persekiojamas skolininkų, jis priverstas imtis ko nors radikalaus, kad grąžintų nuolat pralošiamus pinigus. Vincentui gimsta idėja sukurti su jo profesija susijusį nelegalų žaidimą. Iš pradžių makabriškas užsiėmimas sudomina tik greitosios pagalbos darbuotojus, bet netrukus ima sparčiai plėstis. Kolegos medikai tampa lošimo agentais, o Vincentas – bankininku. Finansiniai reikalai vis gerėja, bet žaidimui pasipriešina gydytoja Ieva, su kuria Vincentą sieja ką tik užsimezgęs aistringas ryšys. Netrukus jis bus priverstas lemtingai pasirinkti – žaidimas ar meilė.

Vaidina: Vytautas Kaniušonis, Oona Mekas, Romuald Lavrynovič, Valerijus Jevsejevas, Lukas Keršys, Jonas Vaitkus, Artūras Šablauskas, Simonas Lindešis ir kiti.
Pasaulinė filmo „Lošėjas“ premjera įvyko 61-jame San Sebastiano tarptautiniame kino festivalyje 2013 m., konkursinėje programoje „Nauji režisieriai“ (New Directors) Specialus pagrindinės konkursinės programos žiuri prizas filmo prodiuseriams Uljanai Kim ir Robertui Vinovskui Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje, Paryžiaus kino festivalyje „L’Europe Autour de l’Europe“ – specialusis žiuri prizas ir prizas už geriausią filmą Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2014“ „Lošėjas“ laimėjo kaip metų geriausias pilnametražis vaidybinis filmas, taip pat metų geriausio režisieriaus, geriausio aktoriaus, geriausio dailininko, geriausio kompozitoriaus, geriausio profesinės meistrystės darbo kategorijose.

„Lošėjas“ – oficialus Lietuvos pretendentas į „Oskarą” geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje 2014.

Kadras iš filmo „Nesamasis laikas“
„Meed Films“ archyvas

Birželio 21-ąją kviečiame žiūrėti režisieriaus Mykolo Vildžiūno dramą „Nesamasis laikas“ (2014 m.).

Mistinė drama „Nesamasis laikas“ kalba apie tai, kas aktualu daugeliui šiuolaikinių žmonių, įsisukusių į pašėlusį kasdienio gyvenimo maratoną – ryšio praradimas su šeima ir draugais, nuolatinis nuovargis, nerimas dėl rytojaus, noras atrasti dalykus, kurie padeda nusiraminti ir iš naujo patirti gyvenimo džiaugsmą.

Filmo centre – trisdešimtmetis Tadas. Aktyvaus, labai daug dirbančio (ir uždirbančio), mažai miegančio miesto žmogaus gyvenimas primena kaleidoskopą, kai iš tikrųjų niekam nebelieka laiko – nei sutuoktinei, nei vaikui, nei tėvams, nei draugams (kurių paprasčiausiai nėra – yra tik pažįstami). Tado bėgimą sustabdo avarija. Atsipeikėjęs ligoninėje, vaikinas nelabai ką prisimena – tik faktą, kad vairuodamas automobilį nulėkė nuo kelio. Tačiau netrukus Tadui pasakoma, kad jis važiavo ne vienas – šalia sėdėjusi mergina yra toje pačioje ligoninėje, panirusi į komą…  Vienintelis nuoširdžiai su Tadu bendraujantis žmogus  –  iš kažkur išdygęs dvidešimt metų nematytas vaikystės draugas. Vaikiškai taikūs susitikimai su juo, prisiminimai, vienatvė ir tyla priverčia Tadą įsiklausyti į patį save – o gal visi kalba atvirai, tik jis nebemoka klausyti? Lėtai ir skausmingai Tadas ima pergalvoti savo gyvenimą ir santykius su tais, kurie jau buvo praradę viltį jį susigrąžinti.

„Pagrindinis šiuolaikinės kartos bruožas  – nuolatinę įtampą kelianti sumaištis. Kuomet nieko nespėji, o privalai. Nenori, o reikia. Dar gali, bet jau nebetiki. Savo filmu norime pasakyti, kad atsakymai į šią kartą kankinančius klausimus yra. Tereikia sustoti ir į įsiklausyti“, – sako filmo režisierius Mykolas Vildžiūnas.

Vaidino: Tadas Gryn, Toma Vaškevičiūtė, Valentinas Novopolskis, Mindaugas Papinigis, Irena Jankutė, Nelė Savičenko, Sigitas Račkys, Rimantas Šavelis.

Filmas 2014-aisiais laimėjo „Sidabrinę gervę“ už antraplanio aktoriaus vaidmenį.

LRT informacija

Giedrė Žickytė
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas

4 „Sidabrinių gervių“ statulėles praeitą savaitgalį laimėjusio filmo „Meistras ir Tatjana“ režisierė Giedrė Žickytė šią savaitę su savo filmais „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bei „Meistras ir Tatjana“ lankėsi Krokuvos kino festivalyje, o jau rytoj išvyksta į tarptautinį Šefildo dokumentinių filmų festivalį „Sheffield Doc/Fest“, kuriame pristatys naujai kuriamo filmo „Padėkos diena” projektą.

„Šį savaitgalį Šefilde susirenka legendiniai kino režisieriai, svarbiausių televizijos kanalų atstovai ir kiti pagrindiniai kino rinkos dalyviai iš viso pasaulio. Labai džiaugiuosi, kad kartu su ko-prodiuseriu esame pakviesti pristatyti savo būsimą filmą tokiame svarbiame renginyje. Tai rodo tarptautinį projekto potencialą, atveria naujų galimybių jo sklaidai, finansavimui ir, žinoma, įkvepia tolimesniems darbams“, – įspūdžiais dalinasi režisierė.

Giedrė Žickytė „Sheffield Doc/Fest“ pristatys dokumentinę nuotykių dramą apie jūreivį Simą Kudirką – legendą JAV ir daugumai nieko nesakančią asmenybę mūsų kraštuose. Studijos „Moonmakers“ kuriamo filmo „Padėkos diena“ projektas buvo atrinktas dalyvauti renginyje „MeetMarket“.

„Tokią galimybę šiemet gavo vos 65 projektai iš 540 paraiškų iš viso pasaulio. Būsime pirmieji iš Lietuvos pakviesti dalyvauti šiame didžiuliame kino industrijos įvykyje“, – džiaugiasi G. Žickytė.

Kūrėjų Giedrės Žickytės ir Jaak Kilmi filmas „Padėkos diena“ yra pirmasis lietuviškas dokumentinio kino projektas, patekęs į Šefildo mugę „MeetMarket“ ir praėjęs griežtą pasaulinių rinkos dalyvių atranką.

„MeetMarket“ metu filmo autoriai turės unikalią galimybę susitikti su paprastai neprieinamais svarbiausių pasaulinių kanalų atstovais, pardavimo agentais, prodiuseriais iš Amerikos, Azijos, Europos. Šiame renginyje buvo pastebėti ir finansuoti tokie filmai kaip Oskarais apdovanoti „Žudymo aktas“ („The Act of Killing“), „Cukrinio žmogaus beieškant“ („Searching for Sugarman“).

„Sheffield Doc/Fest“ nuo 1994-ųjų metų yra didžiausias dokumentinių filmų festivalis Didžiojoje Britanijoje ir trečias didžiausias dokumentikos festivalis pasaulyje. Tai vieta, kur susirenka dokumentinio kino pasaulio tendencijų kūrėjai.

Projekto „Padėkos diena“ dalyvavimą „Sheffield Doc/Fest“ parėmė Lietuvos kino centras.

Kristina Buožytė
SMS archyvo nuotrauka

Nuostabios Kuršių nerijos gamtos apsuptyje šią vasarą vyks jau tradicija tapusios tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“ (ang. „Summer Media Studio“ arba sutrumpintai „SMS“). Jau septynioliktąjį kartą vyksiančiose dirbtuvėse ES kino ir medijų aukštųjų mokyklų studentai ir jaunieji kino profesionalai gilinsis į vaizdo ir garso montažo subtilybes, nes šių metų dirbtuvių tema – montažo filosofija. Jau visai netrukus, nuo birželio 21 d. iki liepos 3 d., „Nidos meno kolonijoje“ įsikūrusios tarptautinės komandos vystys vaidybinių, dokumentinių ar eksperimentinių filmų idėjas. Tam jie naudos modernią vaizdo, garso ir montažo techniką, o patarimų ir pagalbos sulauks iš kino industrijos profesionalų – režisierės Kristinos Buožytės ir montažo režisierių Tomo Rugio ir Rufat Hasanov.

„Vasaros media studija“ yra palikusi labai gerus prisiminimus. Būdama LMTA studente, „SMS“ dalyvavau du kartus. Kiekvienas dalyvavimas buvo pilnas iššūkių, sunkaus darbo, nuostabių pažinčių ir nepamirštamų įspūdžių. Tai yra nuostabi galimybė pažinti save ir kitus, suvokti savo ir kitų išskirtinumus bei panašumus, pasidalinti darbine ir gyvenimiška patirtimi. O kai viskas vyksta tokioje nuostabioje vietoje – Nidoje, tai ko daugiau ir reikia!“, – sako šių metų dirbtuvių lektorė Kristina Buožytė, kuri buvo ne tik daugybės apdovanojimų pelniusio fantastinio filmo „Aurora“ režisierė, bet ir viena iš filmo montažo režisierių. Jai pritaria ir 20 metų montažo režisieriumi dirbantis Tomas Rugys, didesnę laiko dalį atidavęs tokiems TV projektams kaip „Radijo šou“, „Alchemija“, „Pasivaikščiojimai“ ir kino filmams „Trispalvis“, „Valentinas vienas“ ir „Kaip pavogti žmoną“. „Kaip ir beveik visur, o ypač kine, yra reikalinga praktika. Tokia vieta kaip „SMS“ yra ypač palanki patirties „perpylimui” iš dirbančių praktikų pradedantiesiems“, – sako jis.

Tomas Rugys
SMS archyvo nuotrauka

Tarptautinės kūrybinės dirbtuvės visada pasižymi ir tarptautine lektorių komanda. Ne išimtis ir šie metai – savo patirtimi be K. Buožytės ir T. Rugio dalinsis šiuo metu Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis azerbaidžanietis Rufat Hasanov, kuris yra daugiau nei tuzino kino filmų montažo režisierius, o kaip režisierius debiutavęs su filmu „Chameleonas“. „Intensyvūs dviejų savaičių kino kursai gražioje aplinkoje, kuomet esi supamas tau padėti pasirengusių kino pramonės specialistų, o viso to pabaigoje tu dar turi ir trumpametražį filmą, kurį gali patalpinti į savo portfolio – kas gali būti geriau? – retoriškai klausia Rufat Hasanov ir čia pat priduria, – kinas yra kalba, o montažas yra šios kalbos gramatika. Kalba gali skirtis – būti literatūrinė, šnekamoji ar pilna barbarizmų, bet jai vis tiek reikia struktūros, tam tikros logikos. Be to, kaip ir bet kuris gyvas organizmas, kalba irgi evoliucionuoja. Taigi, labai bendrais bruožais, „montažo filosofija“ susideda iš drąsaus idėjos perteikimo, kino kalbos sienų praplėtimo, nenukrypstant į nenuoseklumą.“

Ką apie montažo filosofiją mano kiti dirbtuvių lektoriai? „Esu visų savo darbų montuotoja arba bendramontuotoja. Montažo technikų išmanymas leidžia laisviau reikšti mintis bei eksperimentuoti su istorijos pasakojimu… Yra sakoma, kad filmas gimsta 3 kartus: parašius scenarijų, nufilmavus filmą ir jį sumontavus. Kiekviename etape yra įmanomi radikalūs pokyčiai ir montažas yra vienas iš jų. Nuo montažo priklauso istorijos suprantamumas, pasakojimo tempas, žiūrovui keliamos emocijos“, – teigia Kristina Buožytė. „Manau, kad montažas kine – pagrindinė ašis, apie kurią sukasi visas pasakojimo vaizdais principas. Mano montažo principas yra „Srautas – Būsena – Kontekstas“. Srautas – montažas turėtų būti kuo mažiau juntamas, kad sukeltų žiūrovui panirimo į istoriją Būseną, kurios pagalba istorija žiūrove pažadintų platesnį Kontekstą, negu tiesiog matoma ekrane“, – savo mintimis pasidalino T. Rugys, kuris, kaip ir jo kolegos, jau nekantrauju savo žiniomis pasidalinti su kino meno studentais ir jaunaisiais kino profesionalais.

„Vasaros media studijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos ir LR Mokslo ir Švietimo ministerija. Projekto partneriai – „National School of Theatre and Film Arts“ (Bulgarija), „Latvian Academy of Culture“ (Latvija), „Helsinki Metropolia School of Applied Sciences“ (Suomija), draugai – „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ (AMII), „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „Nidos Meno kolonija“ ir „Vilniaus dailės akademija“. Daugiau informacijos apie kūrybines dirbtuves rasite čia: www.summermediastudio.lt

LRT

Trijų Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai – LRT (Lietuvos), LTV (Latvijos) ir ERR (Estijos) – pasirašė sutartį dėl dokumentinio filmo „Pavojingi ryšiai“ bendro finansavimo. Filme atskleidžiama, kaip Rusija siekia didinti įtaką Baltijos šalyse, tam pasitelkdama subtilius informacinio karo metodus.

Šis filmas tapo trišalio bendradarbiavimo jungtinio fondo pilotiniu projektu, dėl kurio visi trys visuomeniniai transliuotojai apsisprendė praėjusiais metais Rygoje vykusiame Baltijos šalių dokumentikos forume. Trijų šalių visuomeniniai transliuotojai neabejoja filmo sėkme ir tikisi, kad aktualiosios dokumentikos projektas taps atspirties tašku ateityje kurti tarptautinėje rinkoje konkurencingą produkciją.

Dokumentinio filmo autorė – Baltijos tiriamosios žurnalistikos centro „Re:Baltica” įkūrėja  ir Latvijos televizijos aktualių pokalbių laidos vedėja Inga Springe. Filmą kurti ėmėsi nepriklausomi prodiuseriai iš visų trijų šalių: „Mistrus Media” iš Latvijos, „Allfilm” iš Estijos ir „Monoklis“ iš Lietuvos.

„Informacija – vienintelis būdas kovoti su dezinformacija, kuria Rusija naudojasi siekdama užkariauti širdis ir protus hibridiniame kare, – sako LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis. – Todėl noriai prisijungėme prie demokratines vertybes puoselėjančio dokumentikos projekto „Pavojingi ryšiai“. Tikimės, kad jis bus tik vienas iš daugelio, kurie Baltijos šalims dar gims ateityje.“

„Bendras Baltijos šalių visuomeninių transliuotojų  projektas – tai svarbus ir esminis žingsnis, siekiant sukurti tvarų koprodukcijų mechanizmą. Mūsų bendras tikslas yra nuolat kurti skirting žanrų jungtinius projektus, kurie pasiektų visų Baltijos šalių auditorijas ir taip pat būtų patrauklūs tarptautinėje televizijos rinkoje”, – sako Rita Raduša, Latvijos televizijos naujienų, aktualijų ir dokumentikos įsigijimo redaktorė. R. Radušos manymu, filmui sėkmę turėtų garantuoti jo aktualumas ir jį kuriančios kūrybinės grupės profesionalumas. Latvė įsitikinusi, kad filmas sutrauks didelę auditoriją ir paskatins viešąjį diskursą.

Estijos visuomeninio transliuotojo valdybos narys Ainaras Ruussaaras sako, jog svarbu surasti visoms trims valstybėms rūpinčias temas, ir būtent tokio tipo bendradarbiavimas suteikia galimybių pažvelgti į filme nagrinėjamas temas iš skirtingų perspektyvų.

„Pavojingi ryšiai” – pirmasis bendras projektas, dėl kurio pasirašyta trišalė sutartis. Visos trys šalys prie jo prisideda lygiomis dalimis. Filmą taip pat remia Latvijos nacionalinis filmų centras.

Filme analizuojami „minkštosios galios“ metodai, kuriais naudojasi Rusija, siekianti didinti savo įtaką Baltijos šalyse. Pagrindiniai „minkštosios galios“ elementai – sentimentus keliantys prisiminimai, su praeitimi susijusios baimės ir įsivaizduojami priešai. Filmą režisuoja Juris Pakalniņš, scenarijaus autorės Inga Spriņģe ir Sanita Jemberga, prodiuserė Elīna Gediņa-Ducena.

Filmo „Pavojingi ryšiai“ premjera numatoma š.m. gruodį.

LRT informacija

Bel Powley ir Irena
Tauras films archyvas

Rutos Sepetys bestselerio „Tarp pilkų debesų“ekranizacijoje vaidinsianti britų aktorė Bel Powley Lietuvoje apsilankė Rumšiškių etnografiniame muziejuje. Čia ji susitiko su Irena Saulute Špakauskiene, kuri kartu su šeima paauglystėje buvo ištremta į Sibirą. Būtent ponios Irenos gyvenimo įvykiais yra paremta R.Sepetys romano herojės Linos istorija. Bel Powley liko priblokšta šio susitikimo ir birželio 14-ąją minint trėmimų į Sibirą dieną, reiškia pagarbą visoms šeimoms, patyrusioms tremties baisumus.

„Laisvėje užaugusiam žmogui protu sunku suvokti Linos iš „Tarp pilkų debesų“ istoriją: merginai turėjusiai augti, mokytis, džiaugtis, pirmą kartą įsimylėti, teko iškęsti badą, kankinimus ir artimiausiųjų mirtį. Mane iki širdies gelmių sugraudino ponios Irenos gyvenimo istorija ir po šios patirties aš niekada nebebūsiu tokia pati aš, – sako Bel Powley. – Esu sužavėta jos optimizmo ir energijos, tokie žmonės įkvepia neprarasti vilties. Įkūnyti Linos personažą man didelė garbė“.

Filmo režisierius Marius Markevičius taip pat liko sujaudintas aktorės ir knygos herojės susitikimu: „Irena – pati nerealiausia moteris pasaulyje, mažytė ir smulki, 87-erių, bet tokia energinga – tarsi jėga, kurios neįmanoma sustabdyti. Kaip įmanoma tiek iškentėjus būti laimingai? Ji pasakoja daug istorijų apie tremtį, ir pasakoja jas surasdama džiugių momentų, o ne verkdama. Bel buvo priblokšta“.

„Tarp pilkų debesų“ prodiuseris Žilvinas Naujokas džiaugiasi, kad kylanti britų aktorė rado laiko atvykti į Lietuvą, ir tikisi, kad šio pasaulyje sėkmės sulaukusio romano ekranizacija bus suprasta ir jaunimo: „Daug jaunų žmonių girdi apie įvykių siaubus, kančias ir badą. Tačiau rašytojos pasirinktas kelias skausmą perteikti jaunų personažų akimis ir Holivudo žvaigdžių vaidmenys bus labai svarbūs norint išlaikyti šią istoriją gyvą ir artimą. Kaip ir knygoje, filme svarbiausias elementas bus viltis, gimsianti jaunos merginos širdyje per jos jausmus, santykius su tėvais, pirmąjį įsimylėjimą ir nenumaldomą gyvenimo alkį“.

Numatoma, kad filmo, kurio tarptautinis pavadinimas „Pelenai sniege“ („Ashes in the snow“) filmavimas prasidės 2016 m. pradžioje. B.Powley ypač džiaugėsi, kad susitikimas su knygos heroje įvyko likus pakankamai laiko iki filmavimų: „Tai, ką sužinojau, mane sukrėtė ir neabejoju, kad ši patirtis padės dar geriau įsijausti į vaidmenį. Turiu grįžti namo, viską apmąstyti ir, žinoma, dar daugiau domėtis šia skaudžia Lietuvos istorijos dalimi“.

Bel Powley ir Irena
Tauras films archyvas

Viešnagės metu B.Powley aplankė Kauną, iš kur kilę knygos personažai, Vilnių ir genocido aukų muziejų, dalyvavo kostiumų bei grimo bandymuose. Aktorė teigia esanti sužavėta Lietuva.

Talentinga britų aktorė labiausiai žinoma iš Sandanso kino festivalyje pristatyto filmo „Paauglės dienoraštis“ ( „Diary of a Teenage Girl“), Filmo teises iš karto po premjeros įsigijo kino platinimo kompanija „Sony Pictures Classics“, o JAV kino teatruose „Paauglės dienoraštis“ pasirodys rugpjūtį. Režisierės Marielle Heller drama apie merginą, kuri įsivelia į romaną su savo mamos vaikinu tapo vienu labiausiai aptarinėjamų Sandanso filmų, o Bel Powley užplūdo kritikų dėmesys ir pagyrimai.

Filmas kuriamas pagal „New York Times“ bestseleriu tapusią lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rutos Sepetys knygą. Romanas apie į Sibirą ištremtos paauglės merginos ir jos šeimos istorija yra išverstas į 45 kalbas. Būsimojo filmo scenarijų parašė Sandanso kino instituto alumnas Benas Yorkas Jonesas. Dramą režisuos lietuvių kilmės amerikiečių režisierius Marius Markevičius, žinomas kaip filmo „Kita svajonių komanda“ kūrėjas.

Kadras iš filmo „Nepaskelbtas karas. Dokumentalisto užrašai“
LRT archyvas

Dezinformaciją gali įveikti tiktai informacija. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos nacionalinis transliuotojas, informacinio karo prieš demokratines vertybes akivaizdoje siekiantis pateikti kuo daugiau galimybių klausytojams ir žiūrovams susiformuoti nuomonę apie įvykius Ukrainoje.

Savo ruožtu Ukrainos auditorijai pristatoma Lietuvos kovos už laisvę televizijos produkcija. Bendradarbiaudama su Ukrainos nacionaliniu transliuotoju, LRT jau antri metai keičiasi filmais ir programomis. Ukrainos televizijos pirmojo kanalo („Pershyi“) žiūrovams parodyti tokie dokumentiniai filmai iš LRT Aukso fondo, kaip „Sausio mūšis: Lietuvos radijas ir televizija 1990 01 13” (aut. V. Motiejūnienė ir J. Sabolius), „Atgal į žemėlapį“ (aut. R. Miliūtė ir E. Rašimaitė), „Laisvės trajektorijos“ (aut. J. Ohman ir J. Sabolius). Ukrainiečiai pamatė ir V. Radzevičiaus rengtą laidų ciklą „Keliaukime po Lietuvą“.

„Svarbiausia – pateikti alternatyvą, o žiūrovas pats atsirinks, kuo tikėti informacinio karo akivaizdoje“, – sako LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, neseniai Kijeve aptaręs tolesnį LRT bendradarbiavimą su Ukrainos nacionaliniu transliuotoju.

Lietuvos žiūrovams naujajame sezone metu bus parodyti „Pershyi“ kanalo sukurti dokumentiniai filmai apie Ukrainos istoriją, meną, architektūrą, legendines asmenybes.

LRT žiūrovai jau turėjo galimybę susipažinti ir su Ukrainos nepriklausomų kūrėjų produkcija – dokumentika ir vaidybiniais filmais. LRT rodė pasaulyje dėmesio sulaukusius ukrainiečių aktualiosios dokumentikos filmus „Laiškai iš Maidano“, „Viskas liepsnoja“, ciklą „Nepaskelbtas karas. Dokumentalisto užrašai“, dėmesio sulaukė filmas apie holodomorą „Gyvi“, „Kitoks Černobylis“. Nepriklausomų kūrėjų produkcija ras patogią vietą LRT tinklelyje ir artimiausiu metu – vasarą ir naujajame sezone.

Primename, kad dar praėjusią vasarą LRT Kultūra pradėjo transliuoti ukrainiečių žinias rusų kalba „Žinios. Ukraina“. Situacijai Ukrainoje daug dėmesio skiria LRT transliuojama „Laisvosios Europos“ bei „Amerikos balso“ rengiama TV žinių laida rusų kalba „Dabar pasaulyje“.  Nuo birželio 1 d. LRT Kultūra transliuoja Vokietijos TV kompanijos „Deutche Welle“ žinias rusų kalba „Geofaktorius“.

LRT informacija

LRT

Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT televizijos auditorijos dalis nuosekliai auga. Viena iš priežasčių – komercinės reklamos atsisakymas nacionaliniame kanale nuo š.m. pradžios. Nuo 2015-ųjų sausio 1 d. iki birželio 7 d. LRT televizijos auditorijos dalis  buvo 9,4 %, tuo tarpu 2014-ųjų vidurkis siekė 8,8 %.

Didelę įtaką šiam augimui darė „Eurovizijos“ dainų konkurso transliacijos, kurių populiarumą galima lyginti ir su Lietuvos rinktinės krepšinio varžybomis Olimpinių žaidynių metu. „Eurovizijos“ pirmasis pusfinalis pritraukė 37,5%, antrasis pusfinalis – 50,4 %, o finalas – 60.4 % visos tuo metu TV žiūrėjusios auditorijos. Jeigu lygintume 2015 balandį, kai LRT televizijos auditorijos dalis buvo 9,2 %, tai gegužės mėnesį dėl šių transliacijų auditorijos dalis išaugo iki 11%.

Dar geresnė žinia – tikslinės TV auditorijos segmente. LRT televizijos tikslinė auditorija (t.y. išsilavinę, vyresni negu 25 m., aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai) nuo sausio mėn. Iki birželio 7 d. išaugo nuo 13 iki 15,2 % proc. Palyginimui – LNK tikslinė auditorija sudaro 12,3 %, TV3 – 7,9 %.

Tokie auditorijos tyrimo duomenys, kuriuos pateikė bendrovė TNS LT, buvo pristatyti antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje.

LRT taryba, be kita ko, bendru sutarimu patvirtino 2014 m. LRT tarybos ataskaitą, kuri liepą bus teikiama Seimui. Taip pat bendru sutarimu pritarta LRT radijo, LRT televizijos, LRT Kultūros ir LRT Lituanicos vasaros sezono mastams ir struktūrai.

Posėdyje aptarta LRT užsienio produkcijos įsigijimo strategija, „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos perspektyva, finansavimas.

Vyko diskusija dėl intarpų tarp laidų, kurie atsirado eteryje nelikus reklamos. Atskleista, kad naujajame sezone LRT televizijos laidas atskirs užsklandos su reikšmingiausių Lietuvos mūšių epizodais, saugaus eismo temai skirti intarpai, taip pat užsklandėlės, kuriose Lietuvoje gyvenantys nelietuvių kilmės vaikai deklamuos lietuvių poeziją ir pan.

LRT tarybai pristatyti visuomeninio transliuotojo technologinės plėtros prioritetai. Tarp jų – naujo antžeminio tinklo įdiegimas, radijo kilnojamosios stoties įsigijimas, centrinės aparatinės atnaujinimas, pirmosios studijos modernizavimas, naujų technologijų pritaikymas TV naujienų tarnyboje ir t.t.

Kitas LRT tarybos posėdis vyks rugpjūčio 25 d.

LRT informacija

Kadras iš Harun Farocki videodarbo „Paralelė I“
ŠMC kino salės archyvas

Birželio 20 d., šeštadienį, 18 val., ŠMC kino salėje kviečiame į specialų režisieriui ir menininkui Harunui Farockiui skirtą vakarą, kuriame dalyvaus menininkė, kuratorė ir ilgametė Farockio bendražygė Antje Ehmann. Renginio metu bus parodytas Farockio videodarbas „Paralelė I“ (Parallele I, 2012).

Harun Farocki (1994–2014) – vokiečių režisierius, menininkas, sukūręs per šimtą televizijos ir kino kūrinių: vaidybinių, dokumentinių, cinéma vérité, esė filmų bei videoinstaliacijų. 1974–1984 m. jis buvo žurnalo „Filmkritik“ redaktorius ir tekstų autorius, taip pat dėstė Berklio universitete Kalifornijoje bei Vienos meno akademijoje. Šių metų Venecijos bienalėje Farocki buvo po mirties apdovanotas specialiu žiuri paminėjimu.

Antje Ehmann yra Berlyne gyvenanti knygų autorė, kuratorė, menininkė, kartu su Farocki sukūrusi ne vieną kūrinį ir parodą. Vienas paskutiniųjų jų bendrų projektų – „Darbas viename kadre“ (Labour in a Single Shot, 2011–2014).

Renginys yra parodos „Nubrozdinti vaizdai“ dalis.

Renginys vyks anglų kalba ir yra nemokamas.
Renginio organizatoriai: ŠMC ir Goethe-Institut

ŠMC kino salės informacija

Seppas Blatteris
LRT archyvas

Kai prieš dvi savaites iš FIFA prezidento pareigų atsistatydino nepajudinamasis Seppas Blatteris, per pasaulį nuvilnijo džiaugsmo šūksniai. Aštuntąją dešimtį baigiantis įtakingiausios sporto organizacijos vadovas buvo neabejotinai viena skandalingiausių figūrų sporto pasaulyje.

Kas daugelį metų vyko už uždarų FIFA durų, atskleidžia ką tik dienos šviesą išvydęs vokiečių dokumeninis filmas „Parduotas futbolas. Seppas Blatteris ir FIFA galia“ (Der verkaufte Fußball: Sepp Blatter und die Macht der FIFA), kurį šį vakarą 21.30 val. rodys LRT televizija.

Septyniolika metų išbuvęs prezidentu Seppas Blatteris jau penktą kartą dalyvavo FIFA prezidento rinkimuose. Daugelis jį garbino, o pats Blateris savo kalbose mėgo pabrėžti vienijančią futbolo taikos misiją ir teigė, kad jo vadovaujama sąjunga padės pasauliui tapti geresniam. FIFA ataskaitos dešimtmečiais buvo rašomos taip, kad nuslėptų korupcijos bei kyšininkavimo skandalus. Šiandien apie iššvaistytus milijonus, užmaskuotus kaip didžiulis šeimos verslas, jau kalba prokurorai.

Korumpuotas, užkertantis kelią reformoms, neatsakingas, vienvaldis ir visagalis – toks žmogus dar prieš dvi savaites pristatė FIFA kaip didžiausią pasaulio šeimą ir svaičiojo apie taikos balandžius, kuriuos  pasaulį paleidžia sportas.

„Parduotas futbolas. Seppas Blatteris ir FIFA galia“ – trečiadienį 21.30 val. per nacionalinę televiziją.

LRT informacija

Filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ filmavimas
AVAKA archyvas

Vaidybinio kino filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ vienas režisierių Ričardas Marcinkus savo kailiu patyrė intelektinės nuosavybės vagystę. Kreipęsis į jo interesus atstovaujančią asociaciją AVAKA, kino kūrėjas pripažino, kad be organizacijų įsikišimo kūrėjams tenka kovoti su vėjo malūnais.

„Kai filmas pasirodo prekyboje DVD formatu, tą pačią dieną atsiranda piratinėse svetainėse. Taip atsitiko ir mūsų filmui, – pasakojo režisierius R. Marcinkus. – Šioje vietoje svarbus principinis, moralinis dalykas – vertinu tai, ką mes kūrėme, į šį filmą investavome savo pinigus. Ir kai kas nors ateina ir pasiima tavo žiūrovą, ne tiesiogiai, bet vis tiek tai vadiname vagyste.“

Filmą „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ kūrusi kompanija „Full Screen“, o taip pat ir R. Marcinkus yra audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA nariai, todėl kreipėsi pagalbos į AVAKA, kad jų filmas būtų pašalintas iš interneto.

„Tokioje situacijoje esi vienas lauke karys ir reikalinga tave ginanti organizacija, kad išvengtum intelektinės vagystės pasekmių kaip įmanoma greičiau. Kadangi aš pats ir mūsų kompanija esame AVAKA nariai, tiesiog kreipėmės į asociaciją, kad filmas būtų pašalintas iš piratinių tinklapių ir mes neprarastume pajamų už parduodamų DVD tiražą. AVAKA operatyviai sprendė problemą, investavo pinigus į filmo apsaugą ir greitai pašalino filmo turinį iš populiariausių svetainių“, – pasakojo R. Marcinkus.

Filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ filmavimas
AVAKA archyvas

„AVAKA vykdo monitoringą, aktyviai renka informaciją internete ir teisiniu keliu padeda asociacijos nariams užkirsti jų kūrinių neteisėtą naudojimą viešoje erdvėje. „Sauliaus ir Pauliaus“ atvejis nėra vienkartinė akcija. Mes turime numatę ilgalaikę strategiją, kaip padėti AVAKA nariams užtikrinti jų teisių apsaugą internete. Pastebėję pažeidimus, iškart reaguosime bei imsimės teisinių primonių, kad pažeidimų internete mažėtų“, – patikino AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

Asociacijos direktorius priminė, kad žmonės, nelegaliai parsisiųsdami filmus, rizikuoja gauti didžiules baudas, nes atsakomybė už filmo neteisėtą panaudojimą tenka ne tik jį siūlančioms svetainėms, bet ir konkretiems asmenims. Filmą parsisiuntusio žmogaus identifikacija yra nustatoma pagal jo sutartį su interneto operatoriumi. Tam žmogui, kurio vardu registruotas internetas, gali tekti sumokėti keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančią baudą.

„Iš tiesų gali nukentėti nekalti žmonės: jei anūkas atsisiunčia filmą, baba gali būti pasodinta į kalėjimą. Apie tai mes, žinoma, sukursime kitą filmą… Tiesa, paminėdamas babą, aš neturėjau galvoje Bernadetos Lukošiūtės, tokį personažą kūrusios „Sauliaus ir Pauliaus“ istorijoje“, – juokavo R. Marcinkus.

Jo ir režisieriaus Simono Aškelavičiaus filmas „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ tebegyvena aktyvų gyvenimą: šią vasarą lietuvių veiksmo komediją galima bus pamatyti visoje Lietuvoje vykstančio kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ programoje.

AVAKA informacija

„Youngblood“ kino mokyklos trumpų filmų peržiūr

Birželio 14 dieną kino teatre „Pasaka“ įvyko Youngblood kino mokyklos trumpų filmų peržiūrą, kurioje savo baigiamuosius darbus pristatė pirmieji Youngblood kino mokyklos studentai.

Buvo pristatyti septyni vaidybiniai ir dokumentiniai trumpametražiai filmai.

Per pirmuosius tris mėnesius Youngblood studentai mokėsi operatorinio, režisūros, vaidybos, garso režisūros ir montažo pagrindų. Jiems dėstė režisieriai Marija Kavtaradzė, Armas Rudaitis, Kamilė Milašiūtė, dramaturgai Teklė Kavtaradzė, Titas Laucius, operatoriai Vytautas Katkus, Martynas Norvaišas, aktorius Laurynas Jurgelis, garso režisierius Julius Grigelionis.

Kino mokyklos vadovai ir studentai džiaugiasi įveikę pirmąjį etepą ir pradeda ruoštis naujiems mokslo metams. Kitamet be pagrindinių grupių Youngblood komandos planuose kino aktorių kursas bei kino kūrimo paskaitos patiems mažiausiems.

Organizatorių informacija

Filmo „Meistras ir Tatjana“ premjera Krokuvos kino festivalyje
Fotografė Kristina Sereikaitė

„Tai buvo net ne meilė, o tokia nežabota, visa apimanti aistra“,- taip apie Vilniuje gyvenusio fotografo Vito Luckaus ir jo gražuolės mūzos Tatjanos santykius filme „Meistras ir Tatjana“ kalba jų draugai.

Dokumentinį filmą apie prieš beveik 20 metų paslaptingomis aplinkybėmis žuvusio genealaus menininko gyvenimą ir kūrybą sukūrė jaunoji lietuvių kino žvaigždė Giedrė Žickytė. Šių metų „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose filmas nuskynė net keturis apdovanojimus, tarp jų – už geriausią metų dokumetinį filmą bei geriausią režisieriaus darbą.

„Vito gyvenimas pats savaime yra tarsi įvairių kino žanrų mišinys. Jis buvo beprotiškai spalvinga asmenybė ir tikrasis nonkonformistas. Jo kūryba buvo draudžiama, jį persekiojo KGB, tačiau tuo pat metu savo namuose jis augino liūtą, darė pirmąsias Sovietų Sąjungoje komercines nuotraukas, sukosi pačiame tuometinės bohemos centre ir, žinoma, degė beprotiška aistra savo įstabaus grožio žmonai Tatjanai. Ši aistra iš dalies jį ir pražudė,“ – apie savo naująjį kūrinį pasakoja režisierė.

Kadras iš filmo „Meistras ir Tatjana“
Festivalio „Scanorama“ archyvas

Prie filmo sukūrimo prisidėjo visas būrys talentingų Lietuvos kinematografininkų – prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kurią įtakingas kino leidinys „Screen Daily“ šiemet įtraukė į perspektyviausių pasaulio kino prodiuserių sąrašą, operatorius Audrius Kemežys, už darbą filme „Meistras ir Tatjana“ pelnęs „Sidabrinės gervės“, Lietuvos kinematografininkų ir „Ąžuolo“ apdovanojimus, montažo režisierius Danielius Kokanauskis, nuolat bendradarbiaujantis su tokiais pasaulinio garso režisieriais kaip Sergejus Loznica.

G. Žickytė ypač džiaugiasi pirmu kūrybiniu bendradarbiavimu su savo vaikystės drauge, muzikos kūrėja Jurga Šeduikyte, kuri filmui sukūrė originalią muziką. „Filmai man yra labai artima savo vaizdų kalba meno forma, labai įdomu vaizdams kurti muziką ir pajusti, kaip epizodas sustiprėja. Darbas prie „Meistro ir Tatjanos“ išmokė įsiklausyti, pasitikėti muzikos kalba ir komanda. Viliuosi, kad šis filmas taps mano, kaip kino kompozitorės, tramplynu,“- sakė garsi Lietuvos dainininkė. Filmo įkvėptą dainą „Meistras ir Tatjana“ J. Šeduikytė įtraukė į savo naująjį rudenį pasirodysiantį albumą.

Birželio pradžioje viename seniausių Europoje Krokuvos dokumentinių ir trumpo metro filmų festivalyje (Lenkija) įvyko tarptautinė filmo premjera, kurios akimirkos užfiksuotos Jūsų dėmesiui pristatomame vaizdo klipe. Jame skamba ir ištrauka iš J. Šeduikytės sukurtos ir atliekamos dainos „Meistras ir Tatjana“

Lietuvos kino teatruose filmas pasirodys spalio 16 d. Filmo išleidimą lydės kūrybinės grupės kelionė po šalies miestus ir miestelius.

„Meed Films“ ir „Just a Moment“ informacija

Akimirka iš „Vasaros media studija“
„Vasaros media studija“ archyvas

Jau visai netrukus, birželio 21 d., „Nidos meno kolonijoje“ prasidės jau tradicija tapusios tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“ (ang. „Summer Media Studio“). Septynioliktąjį kartą vyksiančiose dirbtuvėse ES kino ir medijų aukštųjų mokyklų studentai ir jaunieji kino profesionalai gilinsis į vaizdo ir garso montažo subtilybes, nes šių metų dirbtuvių tema – montažo filosofija. Iki liepos 3 d. Nidoje įsikūrusios tarptautinės komandos vystys vaidybinių, dokumentinių ar eksperimentinių filmų idėjas. Tam jie naudos modernią vaizdo, garso ir montažo techniką, o patarimų ir pagalbos sulauks iš kino industrijos profesionalų – režisierės Kristinos Buožytės, montažo režisierių Tomo Rugio ir Rufat Hasanov.

Tradiciškai kasmet „Vasaros media studija“ dedikuojama vis kitai kino sričiai ar kino profesijai. Šiųmetinės „Vasaros media studijos“ tema – montažo filosofija. „Mes, „Vasaros media studija“ organizatoriai, kasmet bandome vis šiek tiek kitokiu rakursu paliesti visus kino gamybos etapus. Šiemet atėjo laikas kino gamybos postprodukcijai – tiek vaizdo, tiek ir garso. O šių metų dirbtuvių naujiena yra ta, kad iš Juodkrantės, kur eilę metų vyko ši stovykla, keliamės į „Nidos meno koloniją“. Ir Studija šiemet skirta ne tik studentams, kaip įprastai, bet ir jauniems kino profesionalams, t. y.  žmonėms, kurie jau kuria kiną – baigusiems ar net nebaigusiems kino meno studijų, bet jau sugebantiems  kurti trumpametražius ir ilgametražius filmus“, – teigė „Vasaros media studijos“ vadovė, kino režisierė Inesa Kurklietytė.

„Vasaros media sudijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos ir LR Mokslo ir Švietimo ministerija. Projekto partneriai  – „National School of Theatre and Film Arts“ (Bulgarija), „Latvian Academy of Culture“ (Latvija), „Helsinki Metropolia School of Applied Sciences“ (Suomija), draugai – „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ (AMII), „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „Nidos Meno kolonija“, „Vilniaus dailės akademija“, Neringos miesto savivaldybė ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Co“. Daugiau informacijos apie „Vasaros media studiją“ rasite čia: www.summermediastudio.lt

„Vasaros media studija“ informacija ir nuotraukos

Kadras iš filmo ,,SANTA‘‘
Filmo kūrėjų archyvas

Lietuvos ambasados Tokijuje surengta lietuvių režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus filmo „SANTA“ premjera prestižiniame Europos kino festivalyje Japonijoje „ES Filmų Dienos” sėkmingai užkariauja Japonijos žiūrovų dėmesį.

„Džiugu, kad jau trečius metus iš eilės plačiai Japonijos auditorijai galime parodyti naujausius lietuviškus filmus, susilaukiančius puikaus žiūrovų įvertinimo“, — sakė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas.

Nacionalinio kino centre  (The National Film Center) Tokijuje žiūrovai po filmo „SANTA“ premjeros daugiau kaip valandą nepaleido nuo scenos filmo režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Mariaus Ivaškevičiaus, birželio 18 d. pristačiusio savo filmą.  Nuoširdžiai žiūrovų sutiktas  lietuviško filmo režisierius su japonais aptarė filmo herojų išgyvenimus, filmo kūrimo aplinkybes.

Japonus domino, kodėl Kalėdų senelio  iš Laplandijos  pastangos padėti lietuvei motinai išgelbėti vėžiu sergančio vaiko gyvybę filme vadinamos „Žiemos karu“? M. Ivaškevičiaus sakė, kad lietuviams didvyriškos suomių pastangos apginti savo šalį nuo žymiai galingesnio priešo yra blogio ir gėrio kovos simbolis. Žiūrovus domino net tai, kodėl tuo metu, kai Suomijoje pilna sniego, Lietuvoje jo visai nėra.

„SANTA“ su subtitrais japonų kalba  birželio 7 ir  18 dienomis  buvo rodoma Tokijuje, liepos 5 d. lietuviško  filmo premjera įvyks  Kijote.  ES filmų festivalyje dalyvauja 27 Europos šalys, kurios demonstruoja savo šalis reprezentuojančią kinematografiją.

Filmo „SANTA“ kadrai ir nuoširdūs filmo žiūrovų įspūdžiai plačiai pasklido po Japonijos socialinius tinklus, patraukdami vis daugiau Lietuvos kino meno  gerbėjų.  Prestižinio ES filmų festivalį plačiai nušvietė didžiausias anglų kalba leidžiamas Japonijos dienraštis „The Japan Times“  ir kita žiniasklaida.  Festivalio atidaryme  dalyvavo Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas, iškilūs Japonijos ir Europos kino kūrėjai, populiarūs aktoriai, žinomi politikos ir visuomenės  veikėjai.

Žmogus Vielabraukis
kickstarter.com

Lietuvių kūrėjų ir meno bei inovacijų mecenatų tarpe sparčiai plinta nauja paramos forma – minios finansavimas ( angl. Crowdfunding ). Didžiausia pasaulyje minios finansavimo platforma kickstarter.com dalinasi 7 faktais, kuriuos derėtų žinoti apie šį standartus laužantį, XXI a. projektų finansavimo būdą.

1. Minios finansavimas – naujas būdas finansuoti kūrybinius projektus

Didžiausioje pasaulyje minios finansavimo platformoje gali būti renkamos lėšos kūrybiniams projektams iš filmų, žaidimų, muzikos, technologijų bei scenos menų srities. Platformoje visuomet gausu tiek ypač mažų tiek ir didžiausio masto projektų iš viso pasaulio. Nuo kickstarter.com atsiradimo 2009 metais, 8.9 milijono žmonių projektams paaukojo virš 1,8 milijonų dolerių ir tokiu būdu padėjo 87 tūkstančiams projektų išvysti dienos šviesą. Šiuo metu rėmėjų dėmesio laukia tūkstančiai aktyvių projektų.

2. Kiekvieno platformoje esančio projekto kūrimas yra nepriklausomas

Kino gamintojai, muzikantai, dizaineriai ir kiti menininkai iš viso pasaulio turi pilną savo generuojamo turinio kontrolę. Kickstarter.com yra tik platforma jungianti meninikus ir meno rėmėjus, o mecenatu šiais laikais gali tapti bet kuris žmogus, turintis interneto prieigą bei kreditinę kortelę.

3. Projektai gimsta kūrėjams vienijantis su rėmėjais

Projekto kūrėjai apskaičiuoja sumą, kuri būtina projekto įgyvendinimui ir numato laiką, per kurį tikisi reikiamą sumą surinkti. Jei žmonėms patinka projektas – jie gali jį remti pasirinkta suma ir taip užtikrinti projekto gyvavimą. Nors kitos paramos platformos turi lankstesnes projektų finansavimo sąlygas – kickstarter.com laikosi “viskas arba nieko” politikos. Tai reiškia, jog jei projektui per numatytą laiką nepavyksta surinkti užsibrėžtos pinigų sumos, lėšos nuo rėmėjų kreditinių kortelių yra išvis nenuskaičiuojamos. Ir nors tokia politika gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti neprogresyvi, statistika byloja pozityvius rezultatus – net 44% iš visų pristatomų projektų pasieka savo užsibrėžtus tikslus.

4. Kūrėjai išlaiko 100% teises į savo kūrinį

Rėmėjai finansuoja projektus ne siekdami pasipelnyti, o tam, kad projektai būtų įgyvendinti. Mainais už suteiktą paramą projektų kūrėjai atsidėkoja įvairiomis originaliomis dovanomis, gana dažnai tai būna finansuoto kūrinio kopija – knyga, filmas ar žaidimas. Didesnę finansinę paramą projektams suteikiantys rėmėjai gali mėgautis ir įmantresnėmis privilegijomis – kūrėjai gali siūlyti privačias peržiūras, koncertus ar vakarienes su kūrybine komanda, kreditus filmų titruose ar pirmuosius technologinių produktų prototipus.

5. Kūrybiniai projektai, išties, taip remiami jau šimtmečius

Mocartas, Bethovenas, Witmanas ar Twainas savo projektus rėmė labai panašiais būdais – jie turėjo ne tik didžiuosius savo mecenatus – jiem pagelbėdavo ir mažesni rėmėjai, kurie mainais gaudavo ankstyvas kūrinių kopijas ar ypatingus leidimus. Taigi, kickstarter.com iš esmės eina tuo pačiu keliu, tačiau socialinių tinklų progresas padeda tokiam rėmimo modeliui suteikti neįtikėtinai platų mastą.

6. Projekto rėmimas yra kur kas daugiau, nei tiesiog finansavimas

Projekto rėmimas reiškia pagalbą padedant kitam žmogui įgyvendinti jo didžiausias svajones, tai draugiškas kūrimas tokio pasaulio, kuriame nori gyventi tiek idėjų autoriai tiek jų palaikytojai. Žmonės dažnai remia asmenybes, kuriomis žavisi ar dažnai ateina į kickstarter.com vien tam, kad galėtų būti įkvėpti. Kartais projektai susiduria su tuo, kad aplinkybės neleidžia vykdyti rėmėjams duotų pažadų, tačiau jei kūrėjai būna atviri ir nuoširdūs – tarpusavio ryšys padeda įveikti sunkumus.

7. Minios finansavimo misija – kūrybines idėjas versti realybe

Kickstarter.com komanda įsikūrusi Brukline, ją sudaro 121 žmogus. Darbuotojai kasdien stengiasi platformą padaryti dar patrauklesne ir paprastesne, atsakinėja į projektų kūrėjų ir rėmėjų klausimus, ieško naujų įkvepiančių idėjų. Jei platformoje esantys projektai finansuojami sėkmingai – taikomas 5% mokestis. Kickstarter.com komanda tiki, kad geros idėjos keičia pasaulį, o kūrėjų ir rėmėjų subūrimas – neįtikėtinai galingas būdas sukurti kažką naujo.

2014 metais kickstarter.com platformoje 3.3 milijonai žmonių kūrybiniams projektams paaukojo virš pusės bilijono dolerių. Tarp jų –  ir sėkmingai finansuoti lietuvių projektai: Andrew Mikšio fotografijų albumas “DISCO”, Ernesto Jankausko trumpametražis filmas “Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus”; muzikinis klipas “space me out” ir kt. Šiuo metu platformoje aktyvūs 2 lietuvių kūrėjų projektai – trumpametražis Jono Trukano filmas “The Trolleybus-Man” ( “Žmogus Vielabraukis” ) bei išmaniųjų žaislų projektas “Avakai”.

„Vasaros media studijos“ atidarymas
Donato Savicko nuotrauka

Šiomis dienomis Nida virto didžiule filmavimo aikštele. Po trijų dienų teorinių paskaitų apie montažo filosofiją, kurias kino meno studentams ir jauniesiems šios srities profesionalams dėstė lektoriai Kristina Buožytė, Tomas Rugys ir Rufat Hasanov, čia prasidėjo trumpametražių filmų kūrimas. 25 studentai iš 7 šalių į septynioliktąjį kartą vykstančias tarptautines kūrybines dirbtuves „Vasaros media studija“ (ang. „Summer Media Studio“) susirinko tam, kad per dvi savaites sukurtų vaidybinį ar dokumentinį trumpo metro filmą.

„Nidos meno kolonijoje“ apsistoję jaunieji kino kūrėjai yra padalinti į šešias komandas. Kiekvieną jų susideda iš režisieriaus, prodiuserio, operatoriaus, montažo režisieriaus ir garso režisieriaus. Kai kuriose komandose vienas žmogus atstoja kelis specialistus. Pirmąją dirbtuvių dieną čia atvykę režisieriai ir kiti dalyviai gynėsi savo filmų idėjas. Jas vertino šių dirbtuvių organizatoriai ir lektoriai. Po ilgų diskusijų buvo atrinktos trys vaidybinio, viena eksperimentinio ir viena dokumentinio filmo idėja, tada burtų kelius suformuotos komandos. Norint, kad būtų užfiksuotas ir darbo procesas, buvo suformuota ir dar viena komanda, vadinamoji „making off“, kuri dokumentuos patį kino kūrimo procesą. Visos komandos turi galimybę naudotis moderniausia vaizdo, garso ir montažo technika, o patarimų ir pagalbos sulaukia iš kino industrijos profesionalų.

Būsimų filmų idėjos pačios įvairiausios: nuo mirtinų žaidynių paplūdimyje ar nepavykusių pasimatymų kopose, iki muzikos suvestų žmonių ar kačių, kurios karaliauja marių įlankoje. Visi jie bus sukurti iki liepos 1 d., o jų premjeros įvyks liepos 2 d., ketvirtadienį, 18 val. Nidos kultūros centro „Agila“ kino salėje. Trumpametražių filmų premjeros bus viešos, į jas kviečiami visi Neringos gyventojai ir svečiai. Po kino seanso įvyks filmų vertinimas, kuriame dalyvaus visi žiūrovai. Po vertinimo, suskaičiavus žiūrovų balsus, geriausi filmų kūrėjai bus apdovanoti skulptoriaus Algirdo Kuzmos sukurtomis skulptūromis, simbolizuojančiomis vieną iš Neringos simbolių – žuvį. Vakaro metu bus apdovanotas geriausias filmas, režisierius, prodiuseris, operatorius, vaizdo ir garso režisierius.

„Vasaros media sudijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie LR Kultūros ministerijos ir LR Mokslo ir Švietimo ministerija. Projekto partneriai – „National School of Theatre and Film Arts“ (Bulgarija), „Latvian Academy of Culture“ (Latvija), „Helsinki Metropolia School of Applied Sciences“ (Suomija), draugai – „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ (AMII), „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, „Nidos Meno kolonija“, „Vilniaus dailės akademija“, Neringos miesto savivaldybė ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Co“. Daugiau informacijos apie „Vasaros media studiją“ rasite čia: www.summermediastudio.lt

„Vasaros media studijos“ informacija

Dirbtuvės „Per trumpas, kad mirtų“
Organizatorių archyvas

Organizuojamos trumpametražių filmų scenarijų vystymo dirbtuvės, į kurias kviečiami visi scenaristai bei kūrėjai, norintys tobulinti sccenarijaus rašymo įgūdžius. Dirbtuvių „Per trumpas, kad mirtų“ dalyviams generuoti idėjas savo scenarijams padės profesionalai iš užsienio, kuomet pirmoje dirbtuvių dalyje (rugsėjo 27  – spalio 3) su jais bus dirbama tiesiogiai, o po šios dalies darbas persikels į interneto erdvę. Dviejų sesijų metu bus ištobulinti ne tik scenarijai, bet ir žinios bei įgūdžiai.

„Per trumpas, kad mirtų“ dirbtuvės yra organizuojamos jau trečią kartą ir jų misija išlieka tokia pati: susitelkti į paveikaus, tarptautinei auditorijai skirto scenarijaus kūrimo procesą bei galutinį jo rezultatą. Mokymų metu norima padėti scenaristams idėjas ir jausmus perteikti struktūruota, vientisa ir efektyvia istorija bei įgyti analitinių įgūdžių kūrybiško turinio vertinimui.

Dirbtuvių dalyvius kuruos ir mokys kompetentingi dėstytojai, dirbantys tarptautiniu mastu. Pirmoji – patyrusi konsultantė ir scenarijų autorė Angeli Marcfalane, dirbanti su žinomais, apdovanojimus pelnančiais scenaristais bei režisieriais, BAFTA komisijos narė. Antrasis dalyvių mokytojas yra vienas iš labiausiai gerbiamų Lenkijos scenaristų ir mokytojų Maciej Karpinski. Jis yra scenaristams skirtos knygos autorius, Lenkų scenaristų gildijos prezidentas ir Europos filmų akademijos narys.

Dirbtuvės „Per trumpas, kad mirtų“ susideda iš dviejų sesijų anglų kalba. Pirmoji vyksta Lietuvoje, Anykščiuose, ramioje bei įkvepiančioje aplinkoje. Ši sesija prasideda šių metų rugsėjo 27 dieną ir tęsiasi iki spalio 3 dienos. Antroji dirbtuvių dalis vyksta internete. Jos metu dalyviai su lektoriais ir grupės nariais yra konsultuojami forume. Šios sesijos laikotarpis yra lapkričio 2 – 8 dienos.

Dirbtuvių bendraorganizatoriai yra Lietuvos kino centras ir Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje. Projekto partneriai: asociacija AVAKA, Anykščių savivaldybė, Anykščių kultūros centras ir Final Draft.

Norintys dalyvauti yra kviečiami teikti paraiškas iki rugpjūčio 1 dienos. Dalyviams iš Lietuvos dirbtuvių dalyvio mokestį finansuoja Lietuvos kino centras. Detalesnė informacija yra pasiekiama tiklalapyje www.inscript.lt/workshop/. Iškilus klausimams susiekite su mumis el.paštu workshops@inscript.lt.

Toma Vaškevičiūtė
„Kunigo naudą velniai gaudo“
Nuotrauka Tautvydo Tarasevičiaus

Rudenį kino teatruose pasirodys nauja, netikėta, tačiau visiems itin artima kriminalinė komedija „Kunigo naudą velniai gaudo“. Joje vaidmenis kurs garsiausi kino, teatro ir TV serialų aktoriai. Pagaliau filmo kūrybinė komanda prasitarė, kas gi atliks pagrindinį moters vaidmenį filme. Tai – įstabaus grožio ir talento aktorė – Toma Vaškevičiūtė.

Įkvepiantis personažas

T.Vaškevičiūtė yra žinoma iš tokių kino filmų kaip „Duburys“, „Anarchija žirmūnuose“, „Nesamasis laikas“„Sibiro madona“, taip pat daugeliui atpažįstama iš serialų trilogijos „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pasmerkti“. 2010-aisiais jai buvo įteiktas „Auksinis scenos kryžius“ už Metų geriausią aktorės vaidmenį, o 2012 metais Tomą festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai pripažino Metų geriausia kino aktore.

Prodiuserinės kompanijos „Singing Fish“ kuriamame filme „Kunigo naudą velniai gaudo“, pagal to paties pavadinimo Žemaitės apsakymo motyvus, Toma vaidina vieną iš pagrindinių personažų – dorovingą klebono šeimininkę, meilės ir šilumos norinčią senmergę.

„Birutė – ištroškusi meilės moteris, kuri gyvena kaime. Jos meilės „troškulys“ yra toks didelis, kad Birutė yra tarytum kokia išdžiūvusi dykuma. Tai man joje yra gražu ir net gi liūdna. Ji – vieniša moteris išsiilgusi šilumos ir vyro rankų“, – teigė T. Vaškevičiūtė

Toma pridūrė, kad šis personažas ją įkvėpia ir žavi. Nepaisant to, kuriant vaidmenį filme aktoriui tenka sunkiausias išbandymas – kuriam laikui susitapatinti su savo personažu: „Kai vaidini, nuo savęs nepabėgsi, tačiau Birutė yra labiau kūrybos ir fantazijos vaisius, o ne mano patirčių atspindys. Tokius vaidmenis kurti yra smagu ir įdomu. Tokiais atvejais ieškome kitokių reakcijų, kitokios žmogaus logikos“.

Akla ir komiška meilė

Birutė filme yra beviltiškai įsimylėjusi pagrindinį personažą Remigutį. Ji laukia jo grįžtant iš miesto ir tikisi, kad pagaliau šis ją ves. Tačiau Remigutis susisaistyti visai nenori ir vis stengiasi išsisukti iš nepatogios padėties. Toma pripažino, kad tokių situacijų pasitaiko ne tik filmuose, bet ir realiame gyvenime

„Birutė myli Remiguti kaip savo laisvės ir laimes idėją. Ji mato viską kitaip nei iš tiesų yra realybėje. Gyvenime irgi būna panašiai. Mūsų vaizduotė sukuria daugiau negu iš tiesų yra. Žmonės kartais myli kažkokį paveikslą, idėją, o ne realų žmogų. Realus žmogus yra tik priemonė vizijų pasaulyje, vaizduotės vaisius. Sugriūna fantazija tik tada, kai labai ryškiai pamatai, kad realybė yra visai kitokia. Kartais tai ilgai užtrunka arba tiesiog reikia konkrečios situacijos“ – apie savo herojės vidinius išgyvenimus atviravo aktorė.

„Kunigo naudą velniai gaudo“ filmas filmuojamas gamtoje, Varėnos rajone. Toma pasakojo, kad ši alokacija jai priminė vaikystę.

„Su tėvais daug plaukiodavome baidarėmis, todėl turiu artimą ryšį su gamta. Žiemą ir vasarą teko dalyvauti skautų stovyklose, todėl ši, savotiška „ekspedicija“ su filmo kūrybine komanda, grąžino mane į prigimtį“, – įkvėpta gamtos, vaikystės akimirkas prisiminė aktorė.

Toma tikino, kad filmavimas kaime suteikia tam tikro žavesio: „Rudnios kaimas filmavimams suteikia be galo daug žavesio. Čia netgi keičiasi taisyklės, kaip mes elgiamės mieste, ir kaip mes elgiamės kaime. Tai yra keista, bet žmonės  reaguoja į situacijas kažkaip kitaip: ramiau, paprasčiau. Tai yra didelis šio projekto privalumas, šiek tiek net gaila, kad viskas turi pabaiga, nes man patinka ta būsena, kuri čia atsiranda“, –  filmavimo vieta žavėjosi T. Vaškevičiūtė.

Paklausta apie tai, kuo šis filmas gali nustebinti žiūrovus, aktorė paminėjo, jog tai primins prancūziškus filmus, „lengvas“ situacijų ir meilės komedijas. „Taip lengva, kaip tikrai gyvenime nebūna, – juokėsi Toma. – Mene dažniausiai mes esame įpratę ieškoti dramų, didelių tragedijų, rimtumo. Todėl kurti kitokį žanrą mums patiems yra labai sveika Tai, kas bus šiame filme – lengvumas bei naivumas – lietuviškame kine dar tik mokomės“.

Toma Vaškevičiūtė
„Kunigo naudą velniai gaudo“
Nuotrauka Tautvydo Tarasevičiaus

Šių dienų aktualijos Žemaitės apsakyme

Kriminalinė komedija „Kunigo naudą velniai gaudo“ jau šių metų pabaigoje kino teatro žiūrovus žada nustebinti linksma ir įtraukiančia istorija, kuri žiūrovus nukels į vieną jaukų, šienu kvepiantį, šiuolaikinį kaimą.

Persekiojamas įtartinos reputacijos verslininko Aleksandro į gimtą kaimą atklysta pagrindinis filmo herojus Remigutis. Čia jo laukia ir senmerge paniškai bijanti tapti mylimoji, ir mirštantis tėvas. Kaip tik tuo metu, po tragiškos vietos klebono žūties, kaime prasideda tikras kriminalas – per gyvenimą sukauptas dvasininko turtas tampa visų miestelėnų taikiniu. Užverda begėdiškos, tačiau itin komiškos kunigo turtų dalybos, tačiau niekas nežino, kur prieš mirtį klebonas paslėpė pinigus…

Ką prisidirbo Remigutis, kad mafijozai taip trokšta jį pribaigti? Kur slypi klebono sukrauti turtai? Ar išdegs visų planai pasipelnyti? Kas šioje istorijoje išloš, o kas liks nieko nepešęs?

Filmo kūrėjai teigia, jog juoktis iki ašarų priversianti kriminalinė komedija „Kunigo naudą velniai gaudo“ parodys, ne tik koks gražus yra šių dienų kaimas, kiek nuotykių jame vyksta, bet ir tai, kad amžinos vertybės visuomet yra ir bus. Nesvarbu, ar tu gyveni 2015 m., ar 1903 m.

LRT

Nuo pirmadienio LRT kviečia dalyvauti jau trečiame vaizdo klipų konkurse KLIPVID. Šiemet prizinis konkurso fondas gerokai išaugęs –5000 EUR.

Nugalėtojas gaus 2500 EUR, antrosios vietos laimėtojui teks 1500 EUR, trečiosios – 1000 EUR.

Išaugo ne tik prizinis fondas, bet ir klipams kurti skirtas laikas – šiemet bus vertinami nuo 2014 08 30  iki 2015 08 30 kurti muzikiniai vaizdo klipai.

Registracija į konkursą vykstą portale LRT.lt. Čia dalyviai užpildo privalomą anketą, kurioje pateikia nuorodą į savo vaizdo klipą. Taip pat dalyviai turi nurodyti muzikos, teksto, aranžuotės, idėjos autorius, kūrybinę filmavimo grupę, trumpą atlikėjo bei videomenininko kūrybinės biografijos aprašą. Tai daryti galima nuo birželio 29 d. iki rugpjūčio 30 d.

Visus konkursui atrinktus klipus išvys ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovai.

Rugsėjo 7–20 d. vaizdo įrašus vertins komisijos nariai ir interneto lankytojai. Tiek komisijos, tiek LRT.lt portalo lankytojų balsai lems pusę (50 proc.) galutinio vertinimo.  Jei vaizdo klipas pelnys vienodą balų skaičių, lemiama sprendimo teisė bus suteikta komisijai.

Dainų vaizdo klipų konkursas KLIPVID skirtas talentingų dainų autorių, profesionalių muzikantų videomenininkų kūrybai skatinti, lietuviškos muzikos profesiniam lygiui bei prestižui kelti.

Konkurso nugalėtojas bus paskelbtas rugsėjo 29 d.

KLIPVID konkurse praėjusiais metais geriausiu išrinktas atlikėjo Ba. dainos „Sugebėt pasikeist“ vaizdo klipas. Dalyvauti „Klipvid“ panoro 115-os vaizdo klipų autoriai. Tiesa, vertinti buvo tik 50 vaizdo klipų, kurie atitiko taisyklėse nurodytus kriterijus.