Filmas „Problemų Tvarkytojas“
Filmo kūrėjų archyvas

„Sukurti pilno metro filmą savo jėgomis – įmanoma,“ – sako pradedantis režisierius Marius Pocevičius, kurio debiutinį filmą – veiksmo komediją „Problemų Tvarkytojas“ bus galima išvysti balandžio 23 d. ir 29 d., 19 val., kino teatre „Pasaka“.

Filmas „Problemų Tvarkytojas“, kuriame žiūrovų laukia neprognozuojama įvykių seka, netašyta herojų kalba, veiksmas ir netikėtai pasibaigusi pagrobto mero sūnaus išvadavimo operacija, demonstruoja, kad turint užtektinai motyvacijos ir bendraminčių grupelę net ir beprotiškos idėjos gali būti įgyvendintos.

Debiutuojantis režisierius Marius Pocevičius daliai lietuvių gali būti pažįstamas iš „Youtube“ svetainėje talpinamų ironiškų, gyvenimiškas situacijas ar televizijos laidas pašiepiančių trumpametražių filmukų. Kai kurie jų sulaukė daugiau nei po 40 tūkst. peržiūrų, o Problemų Tvarkytojo personažas gyvuoja jau kelerius metus.

„Problemų Tvarkytojo idėja atsirado dar 2011 m., žiūrint Quentino Tarantino filmą „Pulp Fiction“. Pagalvojau, kad būtų įdomu sukurti filmą būtent apie tokį personažą – kuris sprendžia problemas. O kas nutiktų, jei šį personažą perkeltume į Lietuvos kaimą?“ – apie filmo idėją pasakojo M. Pocevičius.

Vaikinas prie filmų kūrimo ir scenarijaus rašymo prislietė kelis mėnesius studijuodamas Škotijoje (iš ten teko grįžti dėl materialinių priežasčių), tačiau daugiausiai mokėsi ir tobulinosi savarankiškai. Projektą M. Pocevičius ėmėsi įgyvendinti pernai metais, po to, kai sutaupė minimalų filmui reikalingą biudžetą ir subūrė bendraminčių komandą.

„Studijų metais pradėjęs lankyti studentišką teatrą susipažinau su daug talentingų žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi riboti savo kūrybinį potencialą, dirba labai paprastus, proziškus darbus. Visi jie patikėjo mano idėja ir prie filmo kūrimo sutiko prisidėti nemokamai. Filmo biudžetą sudarė vien tik mano sutaupytos lėšos, kurių vos užtektų sumokėti už vienerius metus bakalauro studijų vaizdo režisūros specialybėje,“ – sakė M. Pocevičius.

Filmas „Problemų Tvarkytojas“
Filmo kūrėjų archyvas

Pasak vaikino, nuo pat pradžių jo pozicija buvo niekam neįsipareigoti, nedėti į filmą jokios reklamos ir įrodyti, kad tik savo ir idėja patikėjusių žmonių pastangomis galima sukurti filmą. Todėl „Problemų Tvarkytojas“ neturi nė vieno rėmėjo.

„Aktorių sąstato pagrindą sudaro mano pažįstami studentiško teatro aktoriai, operatorius Mantas Butkus prisijungė per bendras pažintis, o visos filmo scenos buvo nufilmuotos Veisiejuose, iš kurių pats esu kilęs.“ – pasakojo M. Pocevičius.

Anot jo, projekto metu kūrybinė grupė susidūrė su nemažai sunkumų: sunkiai sekėsi surasti aktorių, trūko filmavimui reikalingos technikos ir pagalbinio personalo, tačiau viską atsvėrė projekto dalyvių pasišventimas ir nuoširdžios pastangos.

Pocevičius taip pat teigė, kad savo filmu jis ne tik norėjo pavaizduoti komiškas, kartais absurdiškas situacijas, ironišku žvilgsniu pažvelgti į Lietuvos provincijos ir veiksmo filmų stereotipus, bet ir įrodyti, kad egzistuoja nemaža jaunimo dalis, kuri nori gyventi ir save realizuoti ne kur nors užsienyje, o čia, Lietuvoje. Pradedantis režisierius tiki, kad jo pavyzdys įkvėps ir kitus, svajojančius, bet nedrįstančius, ieškoti galimybių įgyvendinti savo tikslus.

Kaip pasisekė jaunajam režisieriui visi norintys galės pamatyti nemokamose filmo peržiūrose balandžio 23 d. ir 29 d., 19 val. kino teatre „Pasaka“.

Apie filmą „Problemų Tvarkytojas“:

Taikus mažas miestelis. Ginklų laikymo įstatymai čia itin griežti, o tvarka – pavydėtina. Tačiau netikėtas mero sūnaus pagrobimas atskleidžia tikrąsias kortas – ne viskas čia taip gerai, kaip atrodo.

Gandas apie dingusį vaiką apskrieja miestelį ir pasiekia Problemų Tvarkytoją. Jis – buvęs miestelio geradarys, vietinių problemų sprendėjas, neįvertintas ir nuo žmonių atsiribojęs herojus. Kartu su savo komanda Problemų Tvarkytojas ryžtasi mero sūnaus išvadavimo operacijai. Tačiau ją sunkina įtarimai, kad į šį nešvarų reikalą gali būti įsivėlusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė. O kur dar netikėtas telefono skambutis ir paslaptingi nurodymai – miestelio taikdario laukia įvairiausio plauko išbandymai.

Neprognozuojama įvykių seka, netašyta herojų kalba, humoras, veiksmas ir netikėtumai – veiksmo komedijoje „Problemų Tvarkytojas“.

Filmo anonsas:

Kadras iš filmo „Didis grožis“
„Prior Entertainment“ archyvas

Kinematografas – keliaujantis menas, ir kiekvieno filmo karjeros viršūnė – dalyvavimas tarptautiniame kino festivalyje. Kartais juokaujama, kad kiekvieną dieną kažkur vyksta kino festivalis, kad festivalių yra daugiau negu kuriama gerų filmų. Matyt, niekas net tiksliai nežino, kiek iš viso yra kino festivalių. Yra vienadienių, o yra turinčių ilgas, penkis dešimtmečius trunkančias istorijas. Nėra žemyno, išskyrus Antarktidą, kur jie nevyktų. Festivalis – vieta, kur susilieja realybė ir mitas. Tai didžiulis labirintas, kuriame neįmanoma visur suspėti ir viską aprėpti. O gausus būrys išprotėjusių sinefilų stengiasi aprėpti neįmanoma – pamatyti kuo daugiau filmų, suspėti į visus kino šventės renginius.

Prieš dvidešimt metų toks festivalis gimė Vilniuje ir daugelis manė, kad tai – vienadienis reiškinys. Tačiau metams bėgant „Kino pavasaris“ vis stiprėjo ir plėtėsi, žiūrovų ir filmų vis daugėjo. Šiandien tai reikšmingiausias kino renginys Lietuvoje ir viena iš retų galimybių pamatyti daugelį kino perlų iš įvairiausių – garsiausių ir mažiau garsių – festivalių, susivokti, kas naujo ir įdomaus vyksta margame kino pasaulyje.

Jau kelerius metus labiausiai  žiūrovams patikę, meniškai reikšmingi „Kino pavasario“ filmai pasiekia ir LRT žiūrovus. Kiekvieną trečiadienį televizijos kanalas LRT Kultūra kviečia žiūrėti vis naujus filmus iš pernykščio festivalio ekranų.

Jau balandžio 1-ąją bus rodoma kultinė švedų komedija „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ (The 100-Year-Old Man Who Climbed Out the Window and Disappeared / Hundraåringen som klev ut genom fönstret och försvann).

Vaidina:  Robert Gustafsson, Iwar Wiklander, David Wiberg, Mia Skäringe, Jens Hultén, Bianca Cruzeiro, Alan Ford, Sven Lönn, Georg Nikoloff.

Režisierius: Felix Herngren.

Nugyvenęs ilgą ir gražų gyvenimą tuoj šimtmečio sulauksiantis Alanas Karlsonas atsiduria senelių namuose. Jis tiki, kad tai jau paskutinė stotelė. Tačiau sveikata žmogus niekuomet nesiskundė, o leisti dienas su nukvakusiais senukais irgi nėra jo svajonė. Todėl savo 100 metų jubiliejų Alanas nusprendžia atšvęsti su trenksmu: išsiruošti į dar vieną kelionę, kokių jo gyvenime jau buvo tūkstančiai. Vien su šlepetėmis (kad niekas neįtartų) jis išlipa pro langą ir dingsta.

Kupina staigmenų ir netikėtų įvykių (nusikaltėliai, pinigų prikimšti lagaminai ir mirštantys drambliai) šimtamečio kelionė pasakojama kartu su jo ankstesnio gyvenimo nutikimais. Buvęs sprogmenų ekspertas dalyvavo vos ne visuose pagrindiniuose XX amžiaus įvykiuose. Alanui teko bendrauti su Stalinu, Čerčiliu, būsimu JAV prezidentu Hariu Trumanu, Mao, generolu Franku, Prancūzijos vadovu Šarliu de Goliu ir daugybe kitų istorinių asmenybių. Negana to, tai nebuvo paprasti pabendravimai. Pasirodo, Alano veiksmai buvo lemtingi XX amžiaus istorijai.

„Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ yra debiutinis švedų rašytojo Jono Jonasono romanas, išleistas 2009 metais. Knyga tapo bestseleriu ne tik tėvynėje, bet ir užsienyje (Lietuvoje romanas išleistas prieš dvejus metus). Pagal knygą sukurta komedija jau parodyta daugiau nei 40-yje pasaulio valstybių, uždirbo daugiau nei 50 mln. dolerių ir yra pelningiausias visų laikų Švedijos filmas.

Pelnė publikos simpatijų prizą tarptautiniame Čikagos kino festivalyje, įvertintas dar keliais apdovanojimais ir nominacijomis.

Balandžio 8-ąją kviečiame žiūrėti daugiau kaip pusšimtį tarptautinių apdovanojimų pelniusią italų dramą „Didis grožis“ (La grande bellezza).

Režisierius: Paolo Sorrentino.

Vaidina: Toni Servillo, Carlo Verdone, Sabrina Ferilli, Carlo Buccirosso, Iaia Forte, Pamela Villoresi, Galatea Ranzi, Franco Graziosi, Giorgio Pasotti, Massimo Popolizio.

Džepas Gambardela – apatiškas ir nusivylęs 65-erių rašytojas ir žurnalistas, kone prieš pusę amžiaus išleisto populiaraus romano autorius, mechaniškai priima jam skirtus komplimentus. Pražilęs turtuolis intelektualas, ekscentriškų aukštuomenės vakarėlių liūtas ir naktinio Romos gyvenimo veteranas geba džentelmeniškai asistuoti moteriai ir pagirtinai išreikšti užuojautą laidotuvėse. Ciniška? Galbūt. Tačiau širdyje Džepas – nemarus idealistas ir svajoklis, įsuktas į didžio grožio gyvenimo verpetą, perpildytą beprasmiškumo ir tuštybės.

Prabangiame jo bute, žvelgiančiame į Koliziejų, renkasi bohemos atstovai ir Romos elitas, tačiau dalyvaudamas nesibaigiančiuose vakarėliuose Džepas renkasi įtakingų ir tuščių asmenybių parado stebėtojo poziciją. Nesibaigiančio bruzdesio apsuptyje jis bando suvokti, kodėl jau keletą dešimtmečių neparašo antrosios knygos ir stengiasi išspręsti kankinančią asmeninio gyvenimo dilemą.

Svaiginančiame Amžinojo miesto grožį šlovinančiame filme netrūksta feliniško grotesko, kritikos aukštuomenės tuštumai ir kone karikatūrinių vakarėlių kadrų, besipinančių su intelektualiomis diskusijomis.

Italų režisierius ir scenaristas Paolas Sorentinas, dukart apdovanotas Kanų kino festivalyje, Lietuvos žiūrovui labiausiai žinomas iš 2004 m. dramos „Po meilės“ ir 2008 m. pasirodžiusios „Nuostabiojo“, pristato savo ketvirtą bendrą darbą su nuostabiuoju Toniu Servilu. Filmas pelnė „Oskarą“ ir „Aukso gaublį“ kaip geriausias  užsienio filmas, Europos Kino akademija įteikė jam prizus už geriausią metų filmą, geriausią režisūrą, o Tonis Servilas  pripažintas geriausiu vyro vaidmens atlikėju. Iš viso juosta jau pelnė per 50 tarptautinių prizų ir daugiau kaip 50 nominacijų. Tarptautiniame Kanų kino festivalyje režisierius nominuotas „Auksinei palmės šakelei“.

Balandžio 15-ąją – amerikiečių drama „Parklando ligoninė“(Parkland).

Režisierius: Peter Landesman

Vaidina: James Badge Dale, Zac Efron, Jackie Earle Haley, Colin Hanks, David Harbour, Marcia Gay Harden, Ron Livingston, Jackie Weaver, Jeremy Strong, Billy Bob Thornton, Paul Giamatti, Tom Welling, Matt Barr

Dalasas. 1963 m. lapkričio 22 d. 12 val. 38 min. Parklando ligoninės chirurgai bando gaivinti mirtinai sužeistą JAV prezidentą Džoną Ficdžeraldą Kenedį. Lygiai po dviejų parų tam pačiam gydytojų kolektyvui teks gelbėti sužeistą tariamą šaulį Li Harvį Osvaldą.

Dramoje žurnalistas ir debiutuojantis režisierius Piteris Landsmanas fiksuoja akimirkas iki fatališkų šūvių ir po jų. Jį domina su žmogžudyste vienaip ar kitaip susiję žmonės: Parklando ligoninės chirurgas Džimas Karikas ir jo kolegos, slaptųjų tarnybų Dalaso biuro vadovas Forestas Sorelsas ir FTB agentas Džeimsas Hostis, Osvaldo nekaltumu abejojantis brolis Robertas bei sūnų ginanti motina Margerit, prezidento nužudymą nufilmavęs Abrahamas Zapruderis.

Londono, Venecijos ir Ciuricho kino festivaliuose 2013 m. juosta pretendavo į geriausio filmo apdovanojimus.

Balandžio 22-ąją – prancūzų biografinė drama „Renuaras“(Renoir).

Režisierius: Gilles Bourdos.

Vaidina: Michel Bouquet, Christa Théret, Vincent Rottiers, Thomas Doret, Romane Bohringer, Michèle Gleizer, Laurent Poitrenaux, Annelise Heimburger, Sylviane Goudal, Solène Rigot, Carlo Brandt, Thierry Handcisse.

Filme pasakojama dviejų Renuarų – dailininko Pjero Ogiusto ir jo sūnaus, kino režisieriaus Žano – istorija. Pjeras Ogiustas gyvenimo saulėlydyje sunkiai valdo kojas ir rankas, bet vis dar produktyviai kuria. Nors ir apsuptas dailiosios lyties atstovių, praranda norą tapyti tai, kas anksčiau keldavo didžiausią pasigėrėjimą, – moters kūną. Dailininko sūnus Žanas ką tik pasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo pragaro. Jis sužeistas, neturi tikslų ir jau nieko gyvenime nebesitiki. Vieną dieną į jų namus pasibeldžia mūza, kuri ir tėvą, ir sūnų iš naujo įkvepia kūrybai ir meilei…

Filmas pelnė „Cezarį“ už kostiumus. Buvo nominuotas dar dviem apdovanojimams už operatoriaus darbą ir dekoracijas.

Kanų kino festivalyje juosta dalyvavo „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. Šį filmą Prancūzija pristatė „Oskarams“.

Balandžio 29 d. – rumunų drama „Už kalvų“ (Dupa dealuri / Beyond the Hills).

Režisierius: Cristian Mungiu

Vaidina: Cosmina Stratan, Cristina Flutur, Valeriu Andriuta, Dana Tapalaga, Catalina Harabagiu, Nora Covali, Gina Tandura, Vica Agache, Dionisie Vitcu, Nora Covali.

Iš Vokietijos, kur buvo išvykusi uždarbiauti, Alina grįžta į Rumuniją tikėdamasi susigrąžinti Voikitą – vienintelį žmogų, kurį kada nors mylėjo ir kuri mylėjo ją. Abi jos užaugo vaikų namuose ir pamilo viena kitą. Bet Voikitą randa įstojusią į vienuolyną ir radusią Dievo meilę. Alina niekaip nesupranta tokio sprendimo, ją apima pavydas. Bet ar įmanoma su Dievu konkuruoti dėl kito žmogaus meilės?

„Filmas kalba ne tik apie kaltę, bet ir apie meilę bei pasirinkimą, apie tai, ką žmonės pasiryžę daryti dėl savo įsitikinimų, apie tai, kaip sunku atskirti gėrį nuo blogio, kaip sunku suprasti religiją pažodžiui, apie abejingumą, kaip kur kas didesnę nuodėmę, nei tolerancijos stoka“, – sako režisierius ir scenarijaus autorius Kristianas Mundžiu.

Kanų kino festivalyje apdovanotos geriausios aktorės (Kosminos Stratan ir Kristinos Flutur duetas), taip pat prizas įteiktas už geriausią scenarijų. Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje filmas pristatytas „Horizontų“ programoje. Rumunija šį filmą pristatė „Oskarams“ ir Europos apdovanojimams.

Eglė Burbaitė
ERGO archyvas

Jubiliejinis 20-asis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ išsiskiria savo repertuaru – daugelis festivalio metu rodomų filmų yra paveikūs, jautrias socialines temas nagrinėjantys, neretai kontraversiški darbai. Kitokių filmų nei populiarios holivudinės kino juostos susirenka pažiūrėti ir skirtinga publika – daugeliui kinas yra ne tik pramoga, bet ir gyvenimo būdas. „Kino pavasario“ metu veikianti „ERGO svetainė“ kviečia bent festivalio metu pamiršti susikaustymą ir įsilieti į kūrybingų žmonių ratą.

Pasak jau 6 metus „Kino pavasaryje” dalyvaujančios prodiuserės Eglės Burbaitės, viso festivalio metu veikianti zona yra tarsi antri namai kino gerbėjams, o kartu vieta naujoms pažintims.

„Didelė dalis festivalio lankytojų yra kino industrijos atstovai, žurnalistai, rašantys apie kiną, ar kiti žmonės, kuriems kinas yra daugiau nei pramoga. Todėl net atėjęs be kompanijos niekada nesijausi vienas, nes rasi bendraminčių. „ERGO svetainė“ sukuria galimybes tokiems žmonėms pabendrauti, aptarti pažiūrėtus filmus, išgirsti rekomendacijų. Pastebėjau, jog ten, kur jautiesi patogiai, jaukiai, lengviau užmegzti pokalbį su mažai pažįstamu žmogumi, kurio gatvėje užkalbinti neišdrįstum“, – teigia du trumpametražius filmus šių metų festivalyje pristačiusi E. Burbaitė.

Burbaitės teigimu, 30 yra minimalus filmų skaičius, kuris leidžia susidaryti pagrįstą nuomonę apie festivalį ir jo bendrą koncepciją, tačiau yra ir tokių žmonių, kurie per kelias savaites sudalyvauja daugiau nei 60-yje seansų. Mergina teigia, kad pasiryžti pažiūrėti kelis kino seansus per dieną padeda tai, kad yra vieta, kur per pertraukas galima padirbėti, užsirašyti gimusias mintis ir ramiai atsipūsti.

„Norėjome sukurti erdvę, kurioje santūrūs lietuviai jaustųsi saugiai užmegzti pokalbius, bendrautų ir kartu galėtų be rūpesčių mėgautis kinu. „ERGO svetainėje“ prisėda ir garsūs režisieriai bei aktoriai, interviu dalina kiti festivalio dalyviai, organizatoriai. Manau, kad jauniems žmonėms, kurie nori savo gyvenimą susieti su kinu, aktoryste, režisūra arba tiesiog pabendrauti su išprususiais ir kūrybingais žmonėmis, tai yra galimybių vieta“, – apie „ERGO svetainės“ idėją kalbėjo ERGO bendrovių Lietuvoje Rinkodaros vadovas Irmantas Šerys.

Festivalio repertuaras šiemet yra ypač turtingas – 270 autorinio kino darbų iš daugiau kaip 60 šalių, o norint peržiūrėti juos visus iš eilės, organizatorių teigimu, prie ekrano tektų praleisti 13 dienų ir 17 valandų.

20-ąjį kartą rengiamas Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyksta kovo 19 d. – balandžio 2 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių kino teatruose. Festivalio filmus organizatoriai atrinko aplankę daugiau nei 30 tarptautinių kino festivalių.

Filmas „Pakeliui į prieplauką“
Filmo autorių archyvas

Balandžio 9 d. 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos prospektas 22) vyks dokumentinio filmo apie Rimą Tuminą „Pakeliui į prieplauką“ (2014 m., 39 min.) peržiūra ir aptarimas, kuriame dalyvaus kino autorė Ramunė Sakalauskaitė.

Filmas „Pakeliui į prieplauką“ skirtas vienam ryškiausių šiuolaikinių teatro režisierių Rimui Tuminui. Jis – Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas (1990) ir daugiametis jo vadovas, nuo 2007 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas.

Dokumentinėje juostoje stengiamasi atskleisti R. Tumino teatro virtuvės išskirtinumą ir ypatingą jo režisuojamų spektaklių repeticijų skonį. Jis pats pasakoja, kaip teatras atėjo į jo gyvenimą ir jį paveikė.

Tumino kūrybos stilių apibūdina jo žmona I. Burneikaite-Tuminienė, su juo dirbantys scenografas A. Jacovskis ir kompozitorius F. Latėnas, Lietuvos ir Rusijos aktoriai V. Etušas, E. Gabrėnaitė, S. Garmašas, G. Girdvainis, S. Makoveckis, M. Nejolova, A. Sakalauskas, V. Vdovičenkovas ir kt.

Filme rodomi Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro spektaklių „

Prieplauka“ (vaidinto Maskvoje 2011), „Dėdė Vania“ (vaidinto Londone 2012), „Eugenijaus Onegino“ (vaidinto Tel Avive 2014 ) ir jų repeticijų fragmentai

Filmo scenarijaus autorė ir režisierė Ramunė Sakalauskaitė.

Filmo anonsas:

AVAKA

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos kino centru (LKC), kuria sieks stiprinti filmų kūrėjų padėtį kūrybinių industrijų sektoriuje, skatinti kino kūrėjus ir teisių turėtojus registruoti filmus Lietuvos kino centre. Kūrėjai kviečiami registruoti 2014 m. sukurtus filmus (animacinius, vaidybinius, dokumentinius ir kt.) Lietuvos kino centro filmų registre.

Duomenis kartu su informacija apie filmų rodymą šalies kino teatruose LKC suteiks asociacijai AVAKA, kuri Kultūros ministro buvo paskirta atsakinga asociacija paskirstyti ir išmokėti taip vadinamą „tuščios laikmenos“ atlyginimą prodiuseriams ir atstovaujamiems autoriams.

„Džiaugiamės, kad pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą su LKC. Tikime, kad šis sprendimas bus naudingas Lietuvos kino bendruomenei ir skatins kino kūrėjus registruoti sukurtus filmus LKC fimų registre, nes tai jiems sąlygos gauti kompensacinį atlyginimą“, – teigia AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

Remdamasi LKC duomenimis apie 2014 m. sukurtus filmus ir tais metais kino teatruose rodytus filmus, AVAKA paskirstys dalį atlyginimo šalies kino kūrėjams. Skirstant likusį atlyginimą bus atsižvelgta į teisėtai išplatintų DVD skaičių bei audiovizualinių kūrinių rodymą Lietuvos televizijų kanaluose.

„Tikime, kad partnerystė su AVAKA padės stiprinti Lietuvos audiovizualinių kūrinių teisių turėtojų padėtį kūrybinių industrijų sektoriuje. Kviečiame registruoti filmus, o šis kelių minučių darbas sudarys galimybes kūrėjams gauti jiems priklausantį atlygį“, – sako LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Lietuvos kino kūrėjai kviečiami nuolat teikti filmų registracijas Lietuvos kino centrui. Ypatingai raginame suskubti pateikti filmų, sukurtų per 2014 m. registracijas iki 2015 m. gegužės 1 d., kadangi remiantis šiais duomenimis AVAKA skirstys kompensacinį atlyginimą teisių turėtojams už 2014 metus.

Julija Steponaitytė (kairėje) ir Aistė Diržiūtė
Filmo kūrėjų archyvas

Prestižiniame “Sundance” kino festivalyje už režisūrą apdovanotam filmui “Sangailės vasara” pirmieji Lietuvos žiūrovai plojo ir šaukė “bravo”.
Tokią progą įvertinti plačiai apkalbėtą Prancūzijos lietuvės Alantės Kavaitės filmą vakar turėjo festivalio “Kino pavasaris” žiūrovai.

“Norėjau sukurti šviesų filmą apie paauglystę. Tokį, kokį pati būčiau norėjusi pamatyti tokio amžiaus”,- sakė režisierė Alantė Kavaitė, po seanso bendravusi su žiūrovais.

Režisierė nesureikšmina, kad meilės santykiai filme vystosi tarp merginų – tai pasakojimas, kaip vienas žmogus padeda kitam išsilaisvinti iš savo baimių, atskleisti savo vidinį potencialą. Jausmingame filme savo gyvenimo etapus atpažins tiek bręstantys jauni žmonės, tiek suaugusieji.

Režisierė prisipažino, kad kurdama scenarijų galvojo ir apie savo patirtus sunkumus tokiame amžiuje. “Dabar, kai praėjo daug metų, galių per atsumą apie tai kalbėti. Pastaruoju metu daug dirbau su paaugliais, mačiau jų užsidegusius žvilgsnius, kurie vėliau gyvenime pranyksta. Norėjosi tą etapą atskleisti filme. Parodyti, kad tokiame amžiuje, kai turime daug vidinių problemų, kartais padrąsinimui užtenka artimo ir supratingo žvilgsnio, paėmimo už rankos”, – sakė režisierė.

Filmas “Sangailės vasara” pasakoja apie dvi paaugles mergaites (akt. Aistė Diržiūtė ir Julija Steponaitytė) – jų išgyvenimus brandos periodu, seksualumo ieškojimus ir savo baimių įveikimą. Filmas labai vizualus, jame užfiksuoti ir kvapą gniaužiantys akrobatiniai lėktuvų manevrai, kuriuos atliko pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys.

Prodiuseris Antoine Simkine, režisierė Alantė Kavaitė, prodiuserė Živilė Gallego
Filmo kūrėjų archyvas

Apie atviras meilės scenas, kuriose reikėjo apsinuoginti, žiūrovai smalsavo ir išskiriniame seanse dalyvavusių pagrindinių aktorių – Julijos Steponaitytės ir Aistės Diržiūtės. Merginos atskleidė, kad viena kitą seniai pažįsta ir tas ryšys joms padėjo vaidinti. “Pažįstame viena kitą nuo 13 metų. Susipažinome internetu, susirašinėjome, viena pas kitą svečiavomės. Po to bendravimas nutrūko. Vėl susitikome netikėtai, filmo aktorių atrankoje”,- pasakojo abi merginos.

Užsienyje įvertintas filmas “Sangailės vasara” Lietuvoje parodytas pirmą kartą. Jis varžosi “Kino pavasario” konkursinėje programoje “Nauja Europa – nauji vardai”, kartu su kitais 10 filmų iš Rytų ir Centrinės Europos.

Viena iš filmo prodiuserių Živilė Gallego atskleidė, kad visi norintys spės pamatyti filmą šiek tiek vėliau – vasaros pabaigoje įvyks nacionalinė “Sangailės vasara” premjera. “Džiaugiamės, kad lietuviškas filmas dalyvauja “Kino pavasario” konkursinėje programoje ir varžosi su kitais Centrinės ir Rytų Europos filmais. Visgi, svarbiausia akimirka laukia ateityje, kai filmą galės pamatyti ir įvertinti plačioji Lietuvos publika”,- sako ji.

Su filmu dirba ir tarptautinis distributorius, tad “Sangailės vasara” tuo pačiu metu keliaus po užsienio šalis. Lietuvoje nufilmuotą istoriją bei mūsų aktorių vaidybą išvys didelė Europos ir Amerikos auditorija.

Filmas “Sangailės vasara” jau pagarsėjo tarptautinėje arenoje: šių metų vasarį atnešė režisierei Alantei Kavaitei prizą prestižiniame “Sundance” kino festivalyje JAV. Filmas taip pat buvo rodomas Berlinalėje, “Panorama” programoje. Taip pat tarptautinio dėmesio sulaukė filmo aktorė Aistė Diržiūtė – ji tapo finalininke kylančių Europos žvaigždžių “Shooting Stars” konkurse ir Berlyne atsiėmė prizą iš garsios aktorės Natalie Portman rankų.

Vaidybinį filmą „Sangailės vasara“ prodiusavo kompanija „Fralita Films“ kartu su prancūzų kompanija „Les Films d’Antoine“, taip pat prisidėjo olandų prodiuserių kompanija „Viking Films“. Filmo gamybą Lietuvoje parėmė Lietuvos kino centras.

Paparčio žiedas
Leidykla Mintis

Animacijos gerbėjai knygynų lentynose jau gali ieškoti naujienos – knygų serijos „Lietuvių šventės animacijoje“. Seriją sudaro trys režisierės ir dailininkės Jūratės Leikaitės knygos, skirtos trims tradicinėms šventėms – Užgavėnėms, Velykoms ir Joninėms.

Leidiniuose pristatomi trijų animacinių filmų kūrimo užkulisiai. Skaitytojai supažindinami su geriausiu 2005 metų Lietuvos animaciniu filmu „Užgavėnės“, geriausiu 2008 metų Lietuvos animaciniu filmu „Margučių rytas“, gavusiu apdovanojimą „Sidabrinė gervė“, ir Joninių šventės tradicijoms skirtu filmu „Paparčio žiedas“.

„Knygų serijoje „Lietuvių šventės animacijoje“ pasakoju apie filmus, kuriuos vienija bendra tema – lietuvių šventės. Jos keičiasi, atsinešdamos šiuolaikines tradicijas – vieni dalykai išnyksta, kiti atsiranda. Pažvelgiu į Užgavėnių, Velykų, Joninių, Kalėdų šventes animatorės akimis, jas savitai interpretuodama“, – teigia knygos autorė J. Leikaitė.

Knygų serija suteikia galimybę kitomis akimis pamatyti animacinį filmą, pastebėti pačias subtiliausias detales, geriau suvokti animatorių darbą – kaip dailininkas kuria filmo eskizus, kadruotę, ieško personažų charakterių. Leidiniai gausiai iliustruoti piešiniais, kadruotėmis, eskizais, kadrais iš filmų ir animacinio judesio scenų fragmentais.

Filmas „Užgavėnės“ parodytas maždaug 40-ies tarptautinių kino festivalių konkursinėse programose. Filmas „Margučių rytas“ apkeliavo daugiau nei 40 tarptautinių kino festivalių, pelnė daugybę prizų, diplomų ir apdovanojimą „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias 2008 metų Lietuvos animacinis filmas. Knygoje „Lietuvių šventės animacijoje: Joninės. Animacinio filmo „Paparčio žiedas“ gimimas“ pateikiami Lietuvos animacijos istorijos fragmentai, autorė pristato lietuvių liaudies sakmes, iš kurių, rašant filmo scenarijų, pasisemta daugiausiai.

Įdomios informacijos „Lietuvių šventės animacijoje“ ras įvairaus amžiaus animacijos gerbėjai, pradedant ir pačiais mažiausiais. Knygas parengė „Filmų štrichai“, išleido leidykla „Išmintis“.

Kartu su knygomis galima įsigyti ir DVD „Lietuvių animacija: šventės ir sakmės“ – devynių animacinių bei dokumentinių filmų rinkinį, kuriame pokštaujant kalbama apie lietuvių tradicijas bei kitus rimtus dalykus. Rinkinyje yra ir knygose aprašyti filmai.

Knygas pavartyti galima čia:

Užgavėnės: http://issuu.com/mintis.eu/docs/lietuviu_sventes_animacijoje._anima/1

Velykos: http://issuu.com/mintis.eu/docs/lietuviu_sventes_animacijoje._velyk/1

Joninės: http://issuu.com/mintis.eu/docs/lietuviu_sventes_animacijoje._jonin/1

Filmo režisieriai G. Labanauskaitė ir A. Jablonskis
Cloud Production archyvas

Šiemet festivalis „Kino pavasaris“ žiūrovus džiugina gausybe nacionalinio kino premjerų, tarp kurių – ir teatro dramaturgės bei kritikės, poetės, audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ vokalistės Gabrielės Labanauskaitės debiutas didžiajame ekrane – trumpametražis vaidybinis filmas „Tuštumos kilpos“. Dramaturgė yra filmo scenarijaus autorė ir viena iš režisierių, besidalinanti šias pareigas su Adomu Jablonsiu, kuris yra ir šio filmo operatorius. „Cloud Production“ kompanijos prodiusuoto ir platinamo filmo premjera jau įvyko, bet žiūrovai jį išvysti dar turės galimybę balandžio 1 ir 3 dienomis kartu su kitais naujais lietuvių trumpametražiais filmais.

Kaip teigia filmo režisierė, „Tuštumos kilpos“ – tai vizualus eilėraštis, kurio verbali kalba išversta į kinematografijos kalbą. Filmo metafora simbolizuoja užmirštus pasąmonės kambarius, į kuriuos kiekvienas žmogus užsuka savo prisiminimuose ar sapnuose. Kartais į šias slapčiausias teritorijas nepavyksta patekti su jokiais raktais, kartais – durys atsidaro savaime. Norėdami sužinoti kaip gimė šio filmo idėja ir kaip teatro dramaturgė atsidūrė kino pasaulyje, pakalbinome „Tuštumos kilpų“ kūrėją G. Labanauskaitę.

Savo poeziją dažnai išreiškiate audiovizualiniais kūriniais. Kodėl su žiūrovais komunikuojate tokia forma? Kuo ji paveikesnė už, pavyzdžiui, tekstą, rašytinį žodį?

Savo kūrybą geriausiai įsivaizduoju išreikštą simbiozėje su kitais menais, todėl rašydama visada pagalvoju, kokia forma įsivaizduočiau eilėraščio pristatymą – ar jis bus išdainuojamas, ar tai bus performanso dalis, o gal net slemo skaitymams skirtas ketureilis. Kiekviena skirtinga pristatymo forma reikalauja ir skirtingo turinio. Man, asmeniškai, patinka atsiveriančios skirtingos dimensijos, kai prie teksto prisijungia ieškojimo eksperimentai. Kartu su audiovizualinės poezijos grupe „AVaspo“ išbandėme daug teksto ir tarpdisciplininių menų apjungimo galimybių: šokio spektaklių, performansų, instaliacijų, klipų, koncertų, netgi keliaujančių pasirodymų po periferines Vilniaus vietas krovininiame sunkvežimyje.

Be poezijos, esate dar ir teatro dramaturgė bei kritikė, dabar debiutuojanti ir kaip kino režisierė, scenaristė. Kuo teatras ir kinas panašūs ir kokie didžiausi jų skirtumai?

Kinas ir teatras panašūs, nes kuria fikciją, specifinius pasaulius, atspindinčius arba neigiančius mūsų realybę. Skiriasi šių pasaulių kūrimo priemonės ir įgyvendinimo būdai. Spektaklis vyksta gyvai „čia ir dabar“, o filmas jau yra užfiksuotas kadaise buvęs veiksmas, kuris pateikiamas esamuoju laiku. Teatras yra tam tikri butaforiniai namai, į juos žiūrovai ateina. Kinas filmavimo metu nuolat keičia lokacijas, tik galutinis rezultatas parodomas kino teatruose.

Galbūt kinas nuo teatro labiausiai skiriasi tuo, kad kino srityje pastebiu daugiau perfekcionistų – kiekviena padaryta klaida, kiekvienas iki galo neužbaigtas techninis ar kūrybinis darbas gali brangiai kainuoti – tenka perfilmuoti sceną, papildomai mokėti už aparatūrą, darbo valandas ir t. t. Teatre į tam tikrus dalykus kartais numojama ranka – šiandien pavyko prasčiau, bet rytoj pavyks geriau ir tai nieko tokio. Tačiau abu – tiek kino, tiek teatro pasauliai, man yra be galo žavūs.

Iš kur gimė „Tuštumos kilpų“ filmo idėja? Kas Jus įkvėpė?

„Tuštumos kilpos“ gimė pagal mano parašytą eilėraštį, kalbantį apie sielos kambarius, kuriuose nuolat apsilankome melancholijos būsenose. Labai aiškiai įsivaizdavau, kaip turėtų atrodyti ekranizacija, kas joje galėtų vaidinti, kokios atmosferos mums reikia. Turėdama aiškią idėją, eilėraštį paverčiau scenarijumi, o susipažinus su operatoriumi Adomu Jablonskiu tapome šio užmojo įgyvendintojais ir režisieriais. Adomas man yra nuostabus atradimas – manau, kad esame vienas kitą papildančios pusės. Jei nebūtų bent vieno iš mūsų, filmo nebūtų buvę. Apskritai, labai džiaugiuosi mūsų kūrybine komanda – su tokiu nuoširdžiu, pasiaukojančiu ir užsidegusiu kolektyvu jau seniai neteko dirbti.

Kadras iš filmo „Tuštumos kilpos“ Cloud Production archyvas

Kodėl pasirinkta tokia filmo forma – pasakojimas vyksta be dialogų, skambant tik muzikai? Juolab, kad ankstesniuose Jūsų audiovizualinės poezijos video darbuose žodžiai yra esminiai, net svarbesni už vaizdą?

Labai dažnai verčiant literatūrinį tekstą į kitą kalbą, nuskurdiname originalą, ypač, jeigu yra verčiama poezija. Kalbos subtilumą, potekstes, sintaksės ir kitus niuansus ne kiekvienam vertėjui pavyksta atskleisti, jeigu jis pats netampa kūrėju. Tačiau tokiu atveju mes turime jau kitą eilėraštį. Todėl šį kartą norėjosi išreikšti eilėraštį neverbaline kalba. Tokiu universaliu būdu, kuris be vertimo būtų suprantamas ir Afrikoje.

Ar jau gvildenate naujas kūrybines idėjas, susijusias su kinu?

Taip, naujos idėjos jau gyvena, knibžda ir spiečiasi galvoje. Kol kas didžiausias išbandymas – jas apraminti. Norisi kad ir rytoj pulti filmuoti naujo, jau šiek tiek ilgesnio filmo, tačiau, kaip sako viena žinoma kinematografijos legenda, kinas – kantriųjų menas. Tad tenka mokytis planuoti ir laukti.

Kadras iš filmo Pakeleiviai
Cloud Production archyvas

Geriausi Lietuvos kino kūrėjai buvo pagerbti kovo 31-ąją iškilmingame festivalio „Kino pavasaris“ organizuotame kino industrijos vakare Valdovų rūmuose. Vakaro metu buvo apdovanotas ir geriausias lietuviškas studentiškas filmas, kuriuo tapo Lino Mikutos režisuotas ir studijos „Cloud Production“ platinamas dokumentinis filmas „Pakeleiviai“. Šis filmas studentiško filmo konkurse varžėsi su penkiais kitais Lietuvos studentų trumpametražiais darbais, o geriausią filmą šiemet rinko speciali žiuri, sudaryta iš režisieriaus ir scenaristo Igno Jonyno, kino tyrinėtojos Natalijos Arlauskaitės bei prodiuserės Ievos Norvilienės.

„Pakeleiviai“ – tai filmas apie tris sušalusius tranzuotojus, stovinčius greta kelio gruodžio mėnesį. Filme jie atskleidžia po nedidelę savo sielos kertelę vairuotojui, paėmusiam juos pavėžėti niūrią žiemos dieną. Dalindamiesi savo istorijomis ir mintimis jie, vienas kito pasakojimų fone, atveria savo gyvenimus, nors vienas kito nepažįsta ir, galbūt, niekada nesusitiks. Viskas, kas juos jungia – tai ta pati mašina, tas pats vairuotojas ir tas pats kelias, kuriuo jie visi keliauja…

Paklaustas, kaip gi gimė filmo idėja, „Pakeleivių“ režisierius ir scenarijaus autorius L. Mikuta prisiminė, kad filmas prasidėjo nuo dėstytojo užduoties: „2013 metais pradėjau studijuoti LMTA vaizdo režisūros specialybės magistrą. Dokumentinių filmų paskaitoje režisierius Audrius Stonys davė užduotį – prakalbinti keliaujančius žmones. Tai galėjo būti žmonės gatvėje, troleibuse, traukinyje. Pagrindinė sąlyga – jie turi judėti kažkuria kryptimi. Aš pasirinkau tranzuotojus, nes anksčiau, kai buvau jaunesnis, tranzuodavau daug, kadangi man patikdavo tas netikėtumas, nežinojimas kokią istoriją išgirsi. Aplinkybės taip sutapo, jog kaip tik tuo metu nemažai važinėjau po Lietuvą pristatinėdamas savo ankstesnį filmą, tad beliko pasiimti kamerą. Iš pradžių nufilmavau vieną personažą, vėliau ir likusius. Nors užduotis nebuvo padaryti filmo, tačiau personažų tekstai labai tiko vienas prie kito ir gana greitai bei sklandžiai ta medžiaga susimontavo. Taip netikėtai ir gimė filmas. Tarsi pats būtų norėjęs gimti.“

Filmo prodiuserė Eglė Burbaitė teigė, kad šis filmo įvertinimas visai komandai yra labai reikšmingas: „Dokumentika – tai būdas atspindėti realybę ir kalbėti tiesiai, atvirai, be pagražinimų. „Pakeleiviai“ tokie ir yra – mūsų filmo herojai nuoširdžiai atsiveria prieš juos vežusį vairuotoją – filmo režisierių, sako tai, kas jiems tuo metu svarbu ir aktualu. Galbūt tai ir lėmė filmo sėkmę konkurse, nors konkurentai ir buvo stiprūs, be to – visi kiti filmai buvo vaidybiniai, tik mūsų vienintelis – dokumentinis. Labai viliuosi, kad mūsų pergalė paskatins daugiau jaunų kino kūrėjų imtis dokumentikos žanro. Dar norėčiau padėkoti tiems, kurie patikėjo mumis ir prisidėjo, kad šis filmas būtų užbaigtas: filmo kompozitorei Monikai Sokaitei, Ivetai Macevičiūtei už garso dizainą ir Domui Petroniui už vaizdo postprodukciją. Be jų – nebūtų ir filmo, nes kinas – tai juk komandinis darbas.“

Geriausią lietuvišką studentišką filmą – režisieriaus Lino Mikutos „Pakeleivius“ – žiūrovai dar turi galimybę išvysti dviejuose seansuose, kurie vyks balandžio 2 d. 17.45 val. ir balandžio 3 d. 21 val. Vilniaus kino teatre „Pasaka“.

THE BEST OF O!PLA 2015
organizatorių archyvas

- Ketvirtadienis, 2015.04.23, 18:00 val.

Lietuvos Kinematografininkų Sąjunga, Vasario 16-osios g. 8, Vilnius

- Penktadienis, 2015.04.24, 15:00 val.

Balstogės universiteto filialas, Kalvarijų g. 135 salė 406, Vilnius

Įėjimas nemokamas

Programos trukmė: 95 min.

Filmai skirti žiūrovams nuo 16 metų!

Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis” kviečia į Lenkijos animacijos vakarą. THE BEST OF O!PLA 2015 – tai 15 visos Lenkijos žiūrovų išrinktų trumpametražių animacinių filmų suaugusiems, apdovanotų Ožiuko Matoleko Aukso, Sidabro ir Bronzos ryšulėliais per II–ąjį Lenkijos animacijos festivalį O!PLA. Šio išskirtino filmų demonstravimo metu taip pat susitiksite su O!PLA festivalio iniciatoriumi ir pagrindiniu organizatoriumi – Piotru Kardasu, Animation Across Borders direktoriumi.

Vakaro globėjas – Lenkijos institutas Vilniuje.

 
PROGRAMOJE:

1. STEFANAS IR VABALIUKAS (Lenk. STEFAN I ŻUCZEK; Angl.STEVEN AND THE BEETLE), (2012, 12’20”),

REAL.: Piotr Loc Hoang Ngoc, PROD.: PWSFTviT ŁÓDŹ

Ar steriliame pasaulyje, kuriame vyrauja bejausmės sanitarinės taisyklės, liko vietos draugystei? Stefanas – moterų mylimas, pasisekimą pelnęs plaukimo treneris. Jo gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis sutikus Vabaliuką, įkūnijantį visa, kas uždrausta šio vyro pasaulyje. Ar jų draugystė ištvers visus sunkumus? Ar Stefanui pavyks numalšinti savyje sąžinės graužatį taip, kaip jam pavyko automobilio gaivikliais išsklaidyti draugo kvapą? Lodzės kino akademijos animacijos ir specialiųjų efektų filme nerasime vienareikšmio atsakymo, tačiau tai yra taikli tarpusavio santykių diagnozė. Animacinis filmas apie Stefaną ir Vabaliuką nepagrįstai vadinamas siurrealistiniu. Priešingai, po groteskine realybės skraiste Piotro Hoango Ngoco animacijoje slepiasi tikrieji svarstymai apie lojalumą ir asmens susvetimėjimą. FILMĄ PATEIKIA KROKUVOS KINO FONDAS // III vieta („Ožiuko Matoleko Bronzos ryšulėlis”) „Mokyklinėje“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

2. ORAWUS (2013, 09’15”),

REAL./PROD.: Wojciech M. Sławuski, MUZ.: Wojciech Kilar

Eksperimentinis vaizdo klipas sukurtas pagal žinomo kompozitoriaus Wojciecho Kilaro kompoziciją „Orawa“. // III vieta („Ožiuko Matoleko Bronzos ryšulėlis”) „Animacinio vaizdo klipo“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

3. ŽMOGINĖ ASKARIDĖ (Lenk. GLISTA LUCKA; Angl. HUMAN PARASITE), (2014, 7’29”),

REAL./PROD.: Tomasz Pawlak

Lucjanas Poluśkiewiczius, ką tik baigęs biologijos fakultetą (specializacija – parazitai), pradeda savarankišką gyvenimą. Tačiau jo planai susiduria su sudėtinga realybe. Lucjano kūne apsigyveno parazitas. Ar aukštojoje mokykloje įgytų žinių pakaks kovai su parazitu? // III vieta („Ožiuko Matoleko Bronzos ryšulėlis”) „OFF“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

4. DINGĘ POJŪČIAI (Lenk. ZMYSŁY PRYSŁY; Angl. LOST SENSES) (2013, 6’05”),

REAL.: Marcin Wasilewski, PROD.: Grupa Smaczneg

Trumpa susitikimo abstrakčiame á la De Chirico pasaulyje istorija. Pasimatymo vieta – danguje dreifuojanti sala. Herojus lekia lyg parkūro sportininkas. Tačiau norėdamas atrasti savo išrinktąją, jis turi būti ypatingai atidus. Nors sekundei praradęs atidumą, gali netekti visų pojūčių. FILMĄ PATEIKIA KROKUVOS KINO FONDAS // III vieta („Ožiuko Matoleko Bronzos ryšulėlis”) „Studijos“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

5. JUODU ANT BALTO (Lenk. CZARNE NA BIAŁYM; Angl. BLACK ON WHITE), (2013, 01’10”),

REAL.: Mateusz Gudel, PROD.: UA POZNAŃ

Ar šios akys gali meluoti? Animuota epigrama apie žmogaus žvilgsnio jėgą. // III vieta („Ožiuko Matoleko Bronzos ryšulėlis”) “Animacinių epigramų“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

6. VIELINIS ŽMOGUS (Lenk. DRUCIAK; Angl. WIRE MAN) (2013, 11’29”),

REAL.: Anna Rękas, PROD.: ZSMC WA UMCS LUBLIN

Savojo „aš“ slėpimas trukdo mūsų gyvenimui ir tarpusavio santykiams… // II vieta („Ožiuko Matoleko Sidabro ryšulėlis”) „Mokyklinėje“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

7. PIRMOSIOS NAKTIES TEISĖ (Lenk. IUS PRIMAE NOCTIS – PRAWO PIERWSZEJ NOCY; Angl. THE LAW OF THE FIRST NIGHT), (2012, 4’15”),

REAL.: Łukasz Rusinek, PROD.: NCK, ESK, KARROT KOMMANDO, MUZ.: R.U.T.A.

Vaizdo klipas lenkų R.U.T.A. projektui, kuris jungia Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstiečių dainas ir tradicinius folkloro instrumentus su punk muzikos elementais. // II vieta („Ožiuko Matoleko Sidabro ryšulėlis”) „Animacinio vaizdo klipo“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

8. ON / OFF (2013, 06’27”),

DIR.: Piotr Ludwik, PROD.: Fundacja Filmowa Se-ma-for

Ponas Bulvė gyvena tipiškame sename močiutės bute. Sienas puošia žali šlykštūs tapetai, televizorius stovi kiekviename kambaryje, taip pat bute yra keli maži technikos patogumai, leidžiantys negaišti laiko skutantis, gaminant maistą, plaunant indus ar einant į parduotuvę alaus. Kam gaišti laiką, jei galima žiūrėti televizijos laidas? Todėl Pono Bulvės gyvenimas yra puikiai sutvarkytas: jis gyvena ramiai, visiškai atsidavęs savo didžiausiai aistrai – spoksojimui į televizoriaus ekraną. Tačiau vieną kartą… // II vieta („Ožiuko Matoleko Sidabro ryšulėlis”) „Studijos“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

9. VORAS IR MUSĖS (Lenk. PAJĄK I MUCHY; Angl. SPIDER AND FLIES), (2013, 3’30”),

REAL./PROD.: Tessa Moult-Milewska

Filmas sukurtas pagal Jano Brzechwos pasaką „Voras ir musės“. // II vieta („Ožiuko Matoleko Sidabro ryšulėlis”) „OFF“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

10. DRUSKA IR PIPIRAI (Lenk. SÓL I PIEPRZ; Angl. SALT AND PEPPER), (2012, 02’02”),

REAL.: Alicja Adamkiewicz, PROD.: UMK TORUŃ

Animacinė epigrama sukurta Carloso Gardelos kompozicijai „Por una Cabeza“. // II vieta („Ožiuko Matoleko Sidabro ryšulėlis”) „Animacinės epigramos“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

11. MEILĖS VALDŽIA (Lenk. O RZĄDACH MIŁOŚCI; Eng. THE GOVERNANCE OF LOVE), (2013, 13’15”),

REAL.: Adela Kaczmarek, PROD.: Towarzystwo Inicjatyw Twórczych „ę”

Tai animacinis dokumentas apie vaizduotę. Jo herojus tuo pat metu gyvena keliose realybėse. Realaus pasaulio herojai ir įvykiai persipina su jo vaizduotėje kuriamais vaizdiniais. Jis tik sau suprantamu būdu ieško šiuose pasauliuose savo vietos. Herojus pasakoja savo istoriją, svajodamas apie meilės viešpatavimą Lenkijoje. Nepaisant herojaus naivumo, jo pasaulis mus skatina apmąstyti egzistencinius gėrio ir blogio klausimus. Naudodamasi animacija, autorė siekia pavaizduoti sutrikusios psichikos žmogaus vidaus pasaulį. Plastiniame filmo lygmenyje buvo panaudoti darbai, kuriuos spontaniškai sukūrė pats herojus. FILMĄ PATEIKIA KROKUVOS KINO FONDAS // I vieta („Ožiuko Matoleko Aukso ryšulėlis”) „Studijos“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

12. O JEIGU… (Lenk. A GDYBY…; Angl. WHAT IF…), (2013, 04’57”),

REAL./PROD.: Kamil Wójcik

Kas būtų, jeigu… // I vieta („Ožiuko Matoleko Aukso ryšulėlis”) „OFF“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

13. TRYS KARALIAI – KALĖDINĖ GIESMĖ (Lenk. TRZEJ KRÓLOWIE–PASTORAŁKA; Angl. THREE KINGS–PASTORALE), (2014, 03’20”),

REAL.: Anna Błaszczyk, PROD.: WJTeam, MUZ.: Jan Duszyński.

Vaizdo klipas sukurtas pagal kalėdinę giesmę nr. 93 iš rinkinio „Kalėdinės giesmės ir melodijos“, išleistą Krokuvoje 1843 m. // I vieta („Ožiuko Matoleko Aukso ryšulėlis”) „Animacinio vaizdo klipo“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

14. ARS MORIENDI (2013, 7’22”),

REAL.: Miłosz Margański, PROD.: UA POZNAŃ

Kiek mes patys galime susiplanuoti gyvenimą? Kokį vaidmenį mūsų planuose atlieka sutapimas? „Ars moriendi“ ieško atsakymų į šiuos klausimus. Pagrindinio veikėjo kova su realybe vyksta pagal viduramžių mokymą, kaip kovojant numirti oriai. Visa tai vyksta gana asketiškoje iš kartono sukurtoje aplinkoje. FILMĄ PATEIKIA KROKUVOS KINO FONDAS // I vieta („Ožiuko Matoleko Aukso ryšulėlis”) „Mokyklinėje“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

15. PAC! (2012, 01’19”),

REAL.: Alicja Błaszczyńska, PROD.: PWSFTviT ŁÓDŹ

Animacinė epigrama apie netikėtą susitikimą vonioje… // I vieta („Ožiuko Matoleko Aukso ryšulėlis”) „Animacinių epigramų“ kategorijoje O!PLA festivalyje 2014 m.

Kadras iš filmo „Ekskursantė“

Režisierius Audrius Juzėnas, sukūręs filmą „Ekskursantė“, tapo nemalonaus fakto liudininku – jo filmas neteisėtai atsirado interneto svetainėse su pasiūlymu žiūrėti nemokamai. Filmo kūrėjai kreipėsi į Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA su prašymu sustabdyti neteisėtą lietuviško filmo demonstravimą.

Filmą „Ekskursantė“ net 12 metų kūrusios kompanijos „Cinemark“ prezidentas Algirdas Šemeškevičius oficialiai kreipėsi į asociacijos AVAKA direktorių Darių Vaitiekūną, prašydamas pagalbos dėl autorinių teisių pažeidimo.

„UAB „Cinemark“ sukurtas meninis filmas „Ekskursantė“, kuris dar aktyviai kviečiamas dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ir Lietuvos Respublikos ambasadų renginiuose, yra neleistinai patalpintas į „Youtube“ ir „Google“ svetaines ir netgi su informacija „žiūrėti filmą nemokamai“, – teigė A.Šemeškevičius.

Filmo „Ekskursantė“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyko 2013 metų rugsėjį. Pernai gegužę ši juosta pelnė tris „Sidabrinės gervės“ statulėles: Pranas Morkus buvo apdovanotas už geriausią metų scenarijų, Ramūnas Greičius – už geriausią operatoriaus darbą, o Anastasija Marčenkaitė – už geriausią aktorės vaidmenį.

Filmas buvo neleistinai patalpintas internete 2015 m. sausio 27 d. „Šaltinio negalime nustatyti, tačiau manau, kad filmas kažkieno buvo pavogtas, rodant jį Maskvos filmų archyvariume „Belije stolbi“, – kalbėjo „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.

AVAKA nedelsiant informavo Youtube svetainę, kad joje patalpintas turinys neturi filmo autorių leidimo ir pažeidžia jų teises, o kartu pasidomėjo onlinefilmai.tk svetainės turiniu. Paaiškėjo, kad ten yra neteisėtai patalpinta ir daugiau lietuviškos kino bei televizijos produkcijos, kurios autoriai neturi su svetaine jokių sutarčių.

„Kreipiausi į pasaulyje lyderiaujantį nemokamų internetinių puslapių registratorių, kuris registruoja internetinius vardus su Naujosios Zelandijos Tokelau salų (TK), Malio (ML), Centrinės Afrikos respublikos (CF), Ekvatoriaus Gvinėjos (GQ) ir kitais šalių kodais. Informavau, kad minėtame puslapyje yra neteisėtai viešai skelbiami mūsų asociacijos narių kūriniai. Prašiau imtis priemonių, kad būtų sustabdytas piratavimas“, – pasakojo AVAKA vadovas D.Vaitiekūnas.

Šiąnakt jis sulaukė gerų žinių – „Youtube“ svetainė pašalino neleistiną turinį, o piratinis puslapis onlinefilmai.lt buvo uždarytas.

„Viena iš mūsų pareigų – užkirsti kelią neteisėtam kūrinių naudojimui. Todėl džiaugiamės, kad kūrėjai į mus kreipėsi ir kad galėjome padėti. Internetas kinui ypač svarbus, ne tik dėl pozityvių kūrinio sklaidos galimybių, bet ir dėl atvirkštinės įtakos – per jį kūrėjai praranda daug pinigų. Todėl ir ateityje AVAKA teiks prioritetą sisteminiam monitoringui ir imsis efektyvių problemos sprendimo būdų“, – teigė D.Vaitiekūnas.

„Aš tiesiog žmogiškai džiaugiuosi, kad reikalas pajudėjo ir susitvarkė, kad AVAKA ėmėsi spręsti klausimą. Džiaugiamės už asociacijos iniciatyvą“, – sakė „Ekskursantės“ prodiuseris A.Šemeškevičius.

„Ąžuolo“ apdovanojimų žiuri
LAC archyvas

Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) šiemet jau šeštą kartą rengia „Ąžuolo“ apdovanojimus už geriausią operatoriaus darbą. Kompetetinga žiuri: žinomas Rusijos kino operatorius Sergejus Astachovas, operatoriai Rimvydas Leipus, Mantas Šatkus, filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius, menotyrininkė dr.Agnė Narušytė, paskelbė „Ažuolo“ bei „Gilės“ – skirtos pradedantiems operatoriams – nominantus.

Už geriausią operatoriaus darbą lietuviškame kine šiemet „Ąžuolui“ nominuoti: Audrius Kemežys („Meistras ir Tatjana“, rež. Giedrė Žickytė), Feliksas Abrukauskas („Redirected“, rež. Emilis Vėlyvis), Tuomo Hutri ( „Santa“, rež. Marius Ivaškevičius).

„Gilę“ pretenduoja gauti: Zbigniev Bartoševič („Sobaka“, rež. Daumantas Petronis), Vytautas Katkus net už du filmus: „After rave“ (rež. Kamilė Milašiūtė) ir „Parketo skutėjai“ (rež. Marija Kavtaradzė ir V. Katkus).

LAC valdybos sprendimu kino operatorių dėkingumo „Ąžuolu“ bus apdovanota VšI „Meno avilys“ už sėkmingas pastangas skaitmenizuojant ir restauruojant lietuviško kino paveldą.

„Ąžuolu“ už kūrybinius gyvenimo pasiekimus šiemet bus pagerbtas kino operatorius Donatas Pečiūra, nufilmavęs daugelį iškilių lietuviško kino juostų: „Kai aš mažas buvau“ (1968), „Maža išpažintis“ (1971, abiejų rež. Algirdas Araminas), „Sadūto tūto“ (1974) „Faktas“ (1980, abiejų filmų rež. Almantas Grikevičius), „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978), “Velnio sėkla“ (1979, abiejų rež. Algimantas Puipa), „Atsiprašau“ (1982, rež. Vytautas Žalakevičius), „Strazdas – žalias paukštis“ (1990, rež. Jonas Vaitkus) ir kt.

LAC apdovanojimų ceremonija įvyks gegužės 8 d.

LAC informacija

Baltijos kino ir medijų mokykla
BFM archyvas

On 27th April Baltic Film and Media School of Tallinn University will screen their best student films in Riga, KSuns Cinema Center (Elizabetes 83/85). The programme starts at 18.00 (lasts until 20.00) and is free of charge!

On 28th of April the films will be screened in Vilnius, Skalvija Cinema Center (Goštauto 2/15). The programme starts at 17.00 (lasts until 19.00) and is free of charge!

You will be greeted by the representative of Tallinn University, who will do a short introduction about the university. The presentation will be held in English and the films have English subtitles.

Among all of those who register and attend the event two (one from Latvia and one from Lithuania) people have the possibility to win a language course at our Summer School! The winners will be announced at the screenings. The winner has the possibility to choose from: Estonian Language, Russian Language, English Language and ImprovEnglish.

For more information and registration go to: tlu.ee/screenings

ÉCU 2015

PARIS, FRANCE (10 April, 2015): ÉCU – The European Independent Film Festival announces its Opening Ceremony line-up of 10 films, projecting on Friday the 10th of April, 2015 at Cinéma Les 7 Parnassiens in Paris, France beginning at 8 pm. The films are:

FLEXIBILITY, directed by Remedios Crespo (Spain): Europe, near future. The workers of a stickpin factory gather urgently to avoid the impending plant closing. The differences between the workers and the top management are not the expected ones.

AMBITION, directed by Tomek Bagiński (Poland): On a remote planet, a Master watches his Apprentice carry out tests with nanotechnology as she tries to prove herself worthy of advancement. Featuring Aidan Gillen from The Game of Thrones.

AMONGST, directed by Mohammed Alsalman (Saudi Arabia): A person wakes up in the fog of confusion between decisions and affiliations, obedience and disobedience.

KILLING MY GIRL, directed by Tasos Giapoutzis (United Kingdom): A young South Asian woman lives away from home, in London, with her husband and in-laws. The film depicts her struggle to undergo sex-selective abortion against her will.

THE BIGGER PICTURE, directed by Daisy Jacobs (United Kingdom): This is the stark and darkly humorous tale of two brothers struggling to care for their elderly mother. Richard flees as soon as anything practical needs to be done while Nick is left to carry the burden. This film won Best British Short Animation at the 68th British Academy Film Awards and was nominated for Best Animated Short Film at the 87th Academy Awards.

THE ANKLET, directed by Guillaume Levil (France): At the top of a mountain, a man clumsily recites his declaration of love: ‘I did hesitate, but I chose you…’

THE EMOTIONAL DIMENSIONS OF THE JAMES RIVER, directed by Michelle Marquez (USA): This experimental film provides an emotional roller coaster experience that was musically and visually designed based on a neuroscience research project that correlates a mathematical parameter (fractal dimension) of sounds and images with the selective triggering of emotional states. Enlighten yourself by looking at the world from your personal point of view while dreaming inside your curiosity.

THE DANDELION, directed by Sophie-Clémentine Dubois (Belgium): THE DANDELION, or how to save a restaurant with a hedgehog, a singing fish and a little bit of imagination…

STOP ALL JERK!, directed by Armel Gourvennec (France): Are you one of those? Do you remember the fifties? No? So please stop it and go for a ride!

During the three-day festival, ÉCU 2015 will present 84 films from 32 countries competing in 12 categories for 25 awards, including the festival’s highest honour, „Europe’s Best Independent Film 2015.“ In addition to film screenings throughout the weekend, festival attendees can attend an exciting array of professional filmmaking workshops and Director Q&A’s. After-parties will be held across the city featuring live musical performances. The festival runs from the 10th to the 12th of April at Cinéma Les 7 Parnassiens and Cinéma Le Lincoln in Paris.

In its tenth edition, ÉCU continues to be a discovery point for much of Europe’s talented independent filmmakers who are driven by pure passion and the need to make great cinema without the benefit of large production budgets and constrictions.

Press are invited to attend an aperitif and watch the Opening Night films on Friday, the 10th of April at 6:30 pm at Cinéma Les 7 Parnassiens in the Montparnasse district. A live concert, brought to you by ÉCU’s Official Music Partner, Access Film-Music, will follow the conclusion of the screening beginning at 10 pm in Péniche Henjo Time located at Quai de la Tournelle, Paris.

Stay connected with ÉCU 2015 at:

www.ecufilmfestival.com

www.facebook.com/TheEuropeanIndependentFilmFestival

www.twitter.com/ECUfilmfestival

Kadras iš filmo „Pagalvės mokesčio rinkėjas“

Režisierių Inesos Kurklietytės ir Ramūno Abukevičiaus filmas “Pagalvės mokesčio rinkėjas”, 2015 balandžio 17 d. tarptautiniame Europos kino festivalyje (International Euro Film Festival 2015, Spain) bus įrašytas į laimėtojų gretas. Gabrielė Malinauskaitė, filme sukūrusi Succubi vaidmenį, apdovanota už geriausią moters vaidmenį (Best Female Interpretation). Dėl dvidešimties festivalio apdovanojimų varžėsi 1800 filmų iš viso pasaulio.

Filmas “Pagalvės mokesčio rinkėjas”, kurio nacionalinė premjera įvyko 2015-04-04, sukurtas pagal Teodoro Jevlašauskio (1546-1619) atsiminimus, jame skleidžiasi XVI a. – XVII a. sandūroje gyvenusių Vilniaus miestelėnų tikėjimai, išgyvenimai, polėkiai, baimės, džiaugsmai ir rūpesčiai. Juos gaubia barokinio miesto dvasia. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro sukurti memuarai laikomi pirmąja LDK parašyta autobiografija. Tai unikalus literatūros kūrinys, atskleidžiantis žmogaus santykį su savimi, supančia aplinka ir pasauliu. Jo memuarai – autentiška žmogaus gyvenimo istorija, kupina lūkesčių, žemiškų džiaugsmų, netekčių, melancholijos ir nevilties. Teodoras Jevlašauskis tarnavo LDK didikams Radvilams ir Katkevičiams, dirbo karalių Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro Vilniaus dvare, artimai bendravo su Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu.

Filme vaidina: Gabrielė Malinauskaitė, Rasa Jakučionytė, Ramūnas Abukevičius, Sakalas Uždavinys, Remigijus Vilkaitis ir kt.

Režisierius Vytautas Žalakevičius
Šaltinis – lnb.lt

Balandžio 14 d. sukako 85 metai, kai gimė žymus Lietuvos kino režisierius ir dramaturgas Vytautas Žalakevičius (1930–1996). Pažymint šią sukaktį, Nacionalinėje bibliotekoje parengta virtuali paroda.

Parodoje apžvelgiama režisieriaus biografija, jo kūrybinė veikla, filmografija, pateikta fotografijų iš jo šeimyninio gyvenimo, vaidybinių filmų, darbo filmavimo aikštelėje metu kadrų, gausu leidinių, straipsnių iš Nacionalinės bibliotekos fondų. Parodos lankytojai turės progą pamatyti dokumentinių apybraižų, filmų ištraukų, paskaityti aktorių, režisierių, kino kritikų atsiliepimų.

Savo atsiminimais apie kino metrą pasidalijo režisierius Gytis Lukšas, aktorius Juozas Budraitis, rašytojas, kino kritikas Laimonas Tapinas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, eseistas Juozas Algimantas Krikštopaitis.

Paroda parengta kartu su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Virtuali paroda „Vytautas Žalakevičius. Kinas – pavojinga, užkrečiama ir sunkiai išgydoma liga“

Kadras iš filmo „Telefono skambutis“
„Lithuanian Shorts Agency“ archyvas

Šią savaitę penkiuose Lietuvos miestuose žiūrovai kviečiami į prestižinių kino apdovanojimų šventę, kurioje išvys specialią 2015-aisiais Oskarui nominuotų trumpametražių vaidybinių filmų programą. Pažintis su penkiais geriausiais metų trumpukais pradedama jau rytoj, balandžio 21 dieną, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Gargžduose.

“Nutarėme Lietuvos žiūrovams sukurti kino šventę su pasaulyje įvertintais trumpametražiais filmais. Oskarams nominuoti ar jais apdovanoti pilnametražiai filmai nuolatos sukasi Lietuvos kino teatrų repertuaruose, o tuo tarpu trumpametražiai dažnai lieka nuošalyje. Siūlome išties išskirtinę galimybę vienoje programoje pamatyti geriausius pasaulio trumpus filmus“, – programos idėją pristato „Prior Entertainment“ filmų platintoja Amelija Lučinskaitė.

Šiemet tarp Oskarų nominantų vaidybinių trumpametražių filmų kategorijoje atsidūrė filmai iš Prancūzijos, Izraelio, Šveicarijos, Kinijos ir Didžiosios Britanijos. Garsioji statulėlė atiteko britų režisieriaus Mato Kirkby filmui „Telefono skambutis“, kuriame pasakojama apie skambučių centre dirbančią droviąją Heter ir labai paslaptingo žmogaus netikėtą skambutį.

Dviejų režisierių Oded Binnuno ir Mihalo Brezio muzikinė drama “Aja” pasakoja apie du nepažįstamus, netikėtai susitikusius oro uoste. Kas nutinka, kai jis atsitiktinai palaiko ją savo vairuotoja, o ji toli gražu neskuba pasakyti jam suklydus?

Kadras iš filmo „Bugalu ir Grehemas“
„Lithuanian Shorts Agency“ archyvas

Programa siūlo ir gero juoko dozę Michael’o Lennoxo trumpametražėje juostoje “Bugalu ir Grehemas“ – Džeimsas ir Malachis netveria džiaugsmu, kuomet geraširdis jų tėtis vaikams įteikia po viščiuką, kuriuo jiedu privalės rūpintis. Tačiau netrukus laimės debesis išsisklaido, kuomet tėvai vaikams praneša apie šeimoje bręstančius pokyčius

Kiniška trumpametražė istorija apie jauną keliaujantį fotografą ir jo asistentą, Tibeto klajokliams siūlančius nusifotografu įvairiuose fonuose pasakojama režisieriaus Wei Hu filme visai šeimai “Aliejinė lempa”.

Paskutinis programos filmas “Parvaneh” (režisierius Talkono Hamzavi) – jaudinanti drama apie afganų emigrantę, į tranzitinę zoną atvykusią ieškoti prieglobsčio Šveicarijos Alpėse.

Pirmieji programos seansai įvyks jau balandžio 21-ąją, antradienį, Vilniuje “Skalvijos” kino centre, Kaune kino teatre “Cinamon”, Klaipėdos kultūros fabrike ir Panevėžyje kino centre “Garsas.

Oskaramas nominuotų trumpametražių vaidybinių filmų programa bus rodoma:

Vilniuje – kino teatre “Multikino (nuo 04-24), kino teatre “Pasaka (nuo 04-24) ir kino centre “Skalvija” (nuo 04-21); 

Kaune – kino teatre “Cinamon” (04-21);
Gargžduose – Gargždų kino teatre (nuo 04-24);
Panevėžyje – kino centre „Garsas“ (nuo 04-21);
Klaipėdoje – Kultūros fabrike (nuo 04-21).

Kadras iš filmo „Aliejinė lempa“
„Lithuanian Shorts Agency“ archyvas

Praėjusią savaitę penkių Lietuvos miestų kino teatrus šturmavo 2015 metais Oskarams nominuotų trumpametražių filmų programa. Tai pirmą kartą organizuota iniciatyva, kurią pristatė kino platintojai „Prior Entertainment“ ir lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Ši filmų programa suteikė Lietuvos žiūrovams galimybę susipažinti su geriausiais pasaulio trumpametražiais filmais ir įvertinti net 5 juostas vienu metu.

Kaip pastebėjo kino teatrų atstovai, trumpas kinas Lietuvoje išties labai populiarus ir sulaukia vis daugiau ne tik jaunų, bet ir vyresnių žiūrovų dėmesio. Pasak Klaipėdos Kultūros fabriko vadybininkės Lauros Jackevičiūtės, net pirmieji saulėti ir pavasariški vakarai nesutrukdė kino mylėtojams iškeisti parko suoliukų į „Kultūros fabriko“ kino salės kino kėdes. „Kultūros fabrikas“ džiaugiasi sulaukęs tokio didelio susidomėjimo ir pozityvių komentarų po renginio. Panevėžyje įsikūrusio kino centro “Garsas” programų koordinatorė Kornelija Norkevičiūtė po trumpametražių programos peržiūrų maloniai buvo nustebinta, kad Panevėžyje pirmą kartą pristatyti filmai buvo itin šiltai sutikti miestiečių. Tokios iniciatyvos įrodo, kad trumpo metro filmai pamažu Panevėžyje atranda savo žiūrovą ir vis labiau įvertinami.

Sostinės žiūrovai taip pat neliko abejingi Oskarų trumpukams – kino centro „Skalvija“ kolektyvas pastebėjo, kad žiūrovai yra akivaizdžiai pasiilgę trumpo metro kino. Vilniuje jau savaitę prieš seansus prasidėjo sujudimas ir skambučiai, teiraujantis vietų, o po seanso sulaukė ne vienos reakcijos, kad trumpametražius filmus kino teatro repertuare vertėtų rodyti dažniau. Žiūrovams patiko, kad peržiūrų metu susidarė labai linksma atmosfera, mat filmuose netrūko humoro, šmaikščių dviprasmiškų scenų.

Po sėkmingos 2015 Oskarų nominantų programos Lietuvoje, žiūrovai gali tikėtis ir tolesnių trumpametražių filmų pristatymų. Artimiausi trumpo kino rodymai su naujausiais lietuviškais trumpametražiais filmais – jau gegužės mėnesį.

Kadras iš reklaminio klipo Andrius Mamontovas

Andrius Mamontovas nusifilmavo dviejuose vaizdo klipuose, kuriuose kviečia gerbti kūrėjus ir jų darbus. Apsipirkęs nedidelėje parduotuvėje bei užsipylęs kuro degalinėje jis užuot susimokėjęs tik paploja, – būtent plojimais, garbe ir reklama neretai Lietuvoje siūloma atsilyginti kūrėjams. Iš nelegaliai intelektualinę, kūrybinę produkciją įsigyjančių lūpų dažnai nuskamba pasiteisinimai, jog dėmesys ir populiarumas turėtų būti atsvara patiriamiems finansiniams nuostoliams.

„Intelektinės nuosavybės sektorius yra žymiai produktyvesnis nei kiti ir yra svarbus ne tik Lietuvos kultūriniam gyvenimui, bet ir ekonomikai – svarbu suprasti, kad nelegaliai įsigydami kūrinius apvagiame ne tik jų autorius, bet ir patys save. Turime gerbti kūrėjų darbą ir išgyvendinti Lietuvoje įsigalėjusį požiūrį, kad už jų darbą užtenka ,,tik paploti“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Klipo idėjos autorius – Andrius Mamontovas, įgyvendino komunikacijos konsultantų agentūra VRP Hill + Knowlton Strategies kartu su prodiuserine kompanija VAProduction.

Šie vaizdo klipai – tai dalis LR Kultūros ministerijos vykdomų projektų pagal Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisų apsaugos programą.

Vaizdo klipai: