Vilniaus kino klasteris

Vilniaus kino klasteris kviečia į Skaitmeninio vaizdo techniko greitumine kamera seminarą, kuris vyks spalio 29-31 dienomis, Vilniaus kino klasterio audiovizualinėje laboratorijoje, Meistrų g. 12 C., Vilnius. Registruotis galite čia: Skaitmeninio vaizdo techniko (DIT) greitumine kamera seminaras

Seminaro programa

1 DIENA
Spalio 29 d. 9 – 17val.
9.00-12.00 Įvadas į skaitmeninio kino vaizdo teoriją. Skaitmeninės kino kameros. Vaizdo įrašymo būdai. Kodekai. Duomenų srautai.
12.00-12.20 Kavos pertraukėlė.
12.20-14.20 Įvadas į greituminį filmavimą ir jo specifiką.
14.20-15.20 Pietų pertrauka.
15.20-17.00 Phantom kamera. Jos ypatumai, veikimo principai.

2 DIENA
Spalio 30 d. 9 – 17val.
9.00-12.00 Skaitmeninio vaizdo techniko/duomenų tvarkytojo (data wrangler) darbas. Įvadas.
12.00-12.20 Kavos pertraukėlė.
12.20-14.20 Skaitmeninio vaizdo techniko darbas su atskiromis kameromis. Arri Alexa. Red Epic Dragon
14.20-15.20 Pietų pertrauka.
15.20-17.00 Skaitmeninio vaizdo techniko darbas su atskiromis kameromis. Vision Research Phantom Flex 4K.

3 DIENA
Spalio 31 d. 9 – 17val.
9.00 – 12.00 Skaitmeninio vaizdo techniko darbo aikštelėje praktiniai aspektai. Duomenų saugumo užtikrinimo būdai.
12.00-12.20 Kavos pertraukėlė.
12.20-14.20 Praktinis darbas su Phantom Flex 4K kamera. Formatai. RAW medžiagos apdorojimo būdai.
14.20-15.20 Pietų pertrauka
15.20-17.00 Praktinis darba su Phantom Flex 4K kamera, tęsinys.

Vilniaus kino klasteris

Vilniaus kino klasterį sudaro 22 nariai, kurie dirba bendram tikslui – sukurti ir suteikti pilną audiovizualinės produkcijos paslaugų paketą Lietuvoje bet kokio dydžio projektui, bet kuriame jo etape.
Susibūrusios į Vilniaus kino klasterį ir pasinaudojusios ES parama, bendrovės ne tik aktyviai mezga ryšius užsienyje, bet ir įrengė itin modernią 1059 m2 filmavimo laboratoriją su greitumine produktinio filmavimo įranga.
VKK ne tik teikia aukščiausios kokybės paslaugas, bet ir aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio partneriais, remia jaunuosius kūrėjus, rengia kino specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius, meistriškumo kursus, inicijuoja mokslinius tyrimus audiovizualiniame sektoriuje.

Vilniaus kino klasterio informacija

Filmo „REDIRECTED” plakatas

Praėjusią savaitę Estijos kino teatruose pasirodžiusi Emilio Vėlyvio režisuota lietuviška juodojo humoro komedija „REDIRECTED“ savo populiarumu aplenkė žymius pasaulinius filmus ir vietinių kino kūrėjų premjeras. „REDIRECTED“ prodiuserio Donato Šimukausko teigimu, iki premjeros estai nesitikėjo tokios lietuviško kino sėkmės savo šalyje.

Per vieną savaitgalį ir keletą išankstinių kino seansų iki jo „REDIRECTED“ tapo akivaizdžiu lyderiu Estijos kino teatruose, lankomumu ir surinktomis pajamomis aplenkęs tokias kino juostas kaip populiarus animacinis filmas „Dėžinukai“ ir šį savaitgalį Estijos kino teatruose pradėtas rodyti estų filmas „Kirsitubakas“ („Vyšnių tabakas“). Premjerinio savaitgalio metu sėkmingiausia lietuviška kino juosta pritraukė beveik 6 tūkst. žiūrovų ir surinko 32,4 tūkst. eurų (111,3 tūkst. LT) pajamų.

„Tokios filmo sėkmės nesitikėjome ir patys. Ruošdamiesi premjerai ilgai diskutavome su kolegomis Estijoje, kokias kino sales skirti „REDIRECTED“ seansams. Estai nusprendė pirmojo savaitgalio metu „REDIRECTED“ rodyti mažesnėse salėse. Visgi po itin sėkmingos premjeros mūsų partneriai suskubo keisti planus ir nuo šiol „REDIRECTED“ fanams Estijoje bus rodomas didžiausiose šalies kino salėse“, – sako D. Šimukauskas.

Filmo prodiuserio teigimu, pirmųjų „REDIRECTED“ seansų Estijos kino teatruose metu salėse itin dažnai skambėjo žiūrovų šūksniai ir juokas, taigi vietinė publika kontraversišką lietuvių kūrybą pasitiko itin entuziastingai. D. Šimukauskas priduria, kad prie filmo sėkmės Estijoje prisidėjo ir aktyvi bei patraukli viešųjų ryšių kampanija.

Lapkričio 7 d. „REDIRECTED“ grįžta ir į kitų šalių kino teatrus su pasauline premjera. Atnaujinta sėkmingiausio lietuviško filmo versija bus rodoma ir Lietuvos kino teatruose.

„REDIRECTED“ sukūrė prodiuserių kompanija „Kino kultas“. E. Vėlyvio juodoji veiksmo komedija surinko 4, 638 litų pajamų ir tapo pelningiausiu visų laikų Lietuvos filmu, ją pamatė beveik 300 tūkst. žiūrovų. Oficialus filmo gerbėjų puslapis socialiniame tinkle „Facebook“ (www.facebook.com/RedirectedMovie) surinko daugiau nei 36 tūkst. gerbėjų.

Kadras iš filmo „Įniršis”
„ACME Film“ archyvas

Šį penktadienį, spalio 24 dieną, Lietuvos kino teatrus pasieks apie paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo mėnesius pasakojantis įspūdingas karo filmas „Įniršis“. Premjeros proga apžvelgiame įdomiausius ir labiausiai atmintin įsirėžusius šio žanro filmus, pasakojančius apie 1939-1945 metų įvykius.

Pirmajame straipsnyje apie geriausius filmus apie Antrąjį pasaulinį karą aptarėme tokius šio žanro darbus, kaip „Ilgiausia diena“ (angl. „The Longest Day“), „Gelbstint eilinį Rajaną“ (angl. „Saving Private Ryan“) ir „Purvinasis tuzinas“ (angl. „The Dirty Dozen“), kurių veiksmas ir sausumos karinės operacijos vyko Europos žemyne. Antrojoje dalyje dalijamės dešimčia filmų, kurie buvo apdovanoti prestižinėse apdovanojimų ceremonijose, yra pamėgti viso pasaulio kinomanų ir karo temos gerbėjų, o jų veiksmas vyksta už Europos ribų – Afrikoje ir Azijoje (filmų eiliškumas atsitiktinis, – red. past.).

1. „Plona raudona linija“ (angl. „The Thin Red Line“), 1998

Septyniems „Oskarams“ nominuota juosta „Plona raudona linija“ sužavėjo pasaulį įtaigia režisieriaus Terrence‘o Mallicko karo siaubo vizija. Filmui garso takelį parašęs kompozitorius Hansas Zimmeris sukūrė neįtikėtinai ramią atmosferą, kuri yra savotiškas kontrastas neišvengiamam kraujo praliejimui karo metu. Kaip ir daugelyje T. Mallicko darbų, didelis dėmesys šioje juostoje skiriamas gamtos vaizdams, todėl filmo kinematografija palieka neišdildomą įspūdį. Taip pat filmas gali pasigirti dideliu kino žvaigždžių kolektyvu. Juostoje nusifilmavo tokie vaidybos meistrai, kaip Seanas Pennas, Nickas Nolte, Adrienas Broody, Woody Harrelsonas, George‘as Clooney ir Johnas Travolta.

2. „Pirmasis pėstininkų būrys“ (angl. The Big Red One“), 1980

Režisierius Samuelis Fulleris 1980 metais pristatė karinę epopėją „Pirmasis pėstininkų būrys“ (angl. „The Big Red One“), pasakojančią apie pirmąjį JAV pėstininkų būrį, kuriame susipina keturių nepatyrusių karių likimas. Jiems vadovauti paskiriamas veteranas seržantas, kuris jaunuolius galiausiai paverčia užgrūdintais vyrais. Filmo veiksmas ir įdomiausios jo scenos vyksta Afrikos šiaurėje – ypač įsimena kovų epizodai, gražiai nufilmuotas veiksmas ir susišaudymų akimirkos. Juostoje galima pamatyti daug žinomų veidų, pavyzdžiui, šio žanro filmuose neretai matytą Lee Marviną. Filmo aktorių kolektyvą taip pat papildė Markas Hamillas, Robertas Carradine‘as ir Kelly Wardas.                                                                                                                           

3. „Laiškai iš Ivo Džimos“ (angl. „Letters from Iwo Jima“), 2006

Jei filmą imasi režisuoti legendinis režisierius ir aktorius Clintas Eastwoodas, nekyla abejonių, kad galima laukti išskirtinės juostos. 2006 metais penkių „Oskarų“ laureatas pristatė dvi, vieną už kitą įspūdingesnes, karinės tematikos juostas. Pirmoji – „Laiškai iš Ivo Džimos“ (angl. „Letters from Iwo Jima“) – iš japonų perspektyvos papasakojo apie tragiškus įvykius Ivo Džimoje amerikiečių karinės operacijos metu. Filmo siužetinės linijos epicentre atsiduria japonų generolo Kuribajašio (akt. Kenas Watanabe) ir jo pavaldinių paskutinės gyvenimo dienos. Juostoje didelis dėmesys skiriamas japonų ir amerikiečių kultūrų susidūrimui ir skirtumams. Šis filmas ne apie mūšį, o apie žmogiškumą. Juosta buvo nominuota keturiems „Oskarams“, tarp kurių – už geriausią filmą, scenarijų ir režisūrą, tačiau turėjo pasitenkinti auksine statulėle tik už geriausią garso montažą.

4. „Mūsų tėvų vėliavos“ (angl. „Flags of Our Fathers“), 2006

Kitas C.Eastwoodo žvilgsnis į amerikiečių šturmą Ivo Džimoje iš JAV karių perspektyvos pateikiamas filme „Mūsų tėvų vėliavos“ (angl. „Flags of Our Fathers“). Čia matome patriotizmo prisodrintą vaizdą, filmas pasakoja apie pasirengimą Ivo Džimos šturmui ir itin vaizdžiai pristato kiekvieno kario gyvenimą ir jų likimą saloje. Finalinio mūšio scenos užgniaužia kvapą, gaila, jog karinė operacija parodoma taip trumpai. Japonų akimis šis įvykis atrodė gerokai epiškiau. Į šį filmą C.Eastwoodas nepanoro kviesti pačių žinomiausių Holivudo žvaigždžių, todėl ši juosta įgavo paprastumo ir natūralumo. Čia nėra vieno lyderio, herojai lygiaverčiai. Filme pasirodė aktoriai Ryanas Phillippe‘as, Adamas Beachas, Barry Pepperis ir Paulas Walkeris. Juosta buvo nominuota dviem „Oskarams“ techninėse kategorijose.

5. „Tiltas per upę Kvai“ (angl. „The Bridge on the River Kwai“), 1957

Geriausias 1957 metų filmas, karinė drama „Tiltas per upę Kvai“ (angl. „The Bridge on the River Kwai“) savo kūrėjams iš aštuonių „Oskaro“ kategorijų, kuriose buvo nominuotas, pelnė net septynis JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus, tarp kurių – už geriausią metų filmą. Režisieriaus Davido Leano filme pasakojama apie į japonų nelaisvę pakliuvusius britų karius ir jų vadą. Belaisviai priverčiami statyti geležinkelio tiltą Birmoje. Tai drama apie ryžtą, garbę ir nepalaužiamą laisvės troškimą. Pagrindinio vaidmens atlikėjas, aktorius Alecas Guinessas, gavo savo pirmąjį „Oskarą“ už nepriekaištingą pulkininko Nikolsono vaidmenį.

6. „Ivo Džimos smiltys“ (angl. „Sands of Iwo Jima“), 1949

Keturiems „Oskarams“ nominuota 1949 metų amerikiečių karinė drama „Ivo Džimos smiltys“ (angl. „Sands of Iwo Jima“) – įdomus režisieriaus Allano Dwabo filmas apie drąsą. Pagrindinį vaidmenį juostoje atliko ano meto JAV vyriškumo simbolis – aktorius Johnas Wayne‘as. Jis įkūnijo griežtą seržantą Džoną Straikerį, kuriam liepiama paruošti nepatyrusius karius Ivo Džimos šturmui. Nors filme karinės operacijos parodytos labai trumpai, tačiau juosta turi tvirtą psichologinį pagrindą. Filmo metu labai vaizdingai pateikiami kareivių portretai, jų baimės ir vienintelis noras – gyventi.

7. „Ilgiausia japonų diena“ (angl. „Japan‘s Longest Day“), 1967

„Ilgiausia japonų diena“ (angl. „Japan‘s Longest Day“) – tai 1967 metais pasirodęs karo filmas apie 1945 m. rugpjūčio 15 dieną. Būtent tą dieną buvo paskelbta Japonijos kapituliacija. Juostos centre atsiduria žmonės, kurie dar bando kovoti, tačiau beprasmis kraujo liejimas atneša tik dar daugiau mirčių. Tai labai tamsus, nemalonus ir pesimistiškai nutiekiantis filmas apie žmonių bejėgiškumą. Filmas savo stiliumi panašus į 2004 metų vokiečių „Trečiojo Reicho žlugimą“ (angl. „The Downfall“), apie kurį buvo kalbama ankstesniame straipsnyje.

8. „Šlovės dienos“ (angl. „Days of Glory“), 2006

Prancūzų 2006-ųjų karinė drama „Šlovės dienos“ (angl. „Days of Glory“), kurią režisavo Rachidas Boucharebas, parodo negailestingą keturių prancūzų karių likimą. 1943 metais vaikinai siunčiami į karą tiek Europoje, tiek Afrikoje. Jie visomis pastangomis bando nugalėti fašistus, tačiau kruvina realybė leidžia tik pasvajoti apie pergalės skonį, kai priešas toks galingas. Juosta buvo nominuota „Oskarui“ Geriausio užsienio filmo kategorijoje, o pagrindinius vaidmenis atliko žinomi aktoriai Samy Naceri ir Jamelis Debbouze.

9. „Saulės imperija“ (angl. „Empire of the Sun“), 1987

Vienas geriausių pasaulio režisierių ir prodiuserių, keturių „Oskarų“ laureatas Stevenas Spielbergas, 1987 metais pasauliui pristatė savo pirmąjį rimtą karinės tematikos filmą „Saulės imperija“ (angl. „Empire of the Sun“). Juostoje pasakojama likimo valiai palikto berniuko, kuris pakliūna į japonų rankas ir tampa vienu iš šimtų koncentracijos stovykloje atsidūrusių žmonių, istorija. Tai jautri drama, parodoma iš vaiko, kurio užnugaryje vyksta siaubingas karas, perspektyvos. Filmas supažindina mus su dar jaunu ir pirmą kartą kino ekranuose pasirodžiusiu Christianu Bale‘u. Juostoje puikų vaidmenį atliko ir Johnas Malkovichius. Filmas buvo nominuotas šešiems „Oskarams“ ir pelnė nemažai kitų prestižinių apdovanojimų.

10. „Pragaras Okeanijoje“ (angl. „Hell in Pacific“), 2004

1968 metais pasirodė karo filmas „Pragaras Okeanijoje“ (angl. „Hell in Pacific“), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko garsūs aktoriai Lee Marvinas ir Toshiro Mifune. Filmas ypatingas tuo, jog jame parodomi tik du personažai. Juostoje pasakojama apie amerikiečių ir japonų karių susidūrimą ir norą nugalabyti vienas kitą, tačiau karo siaubas ir gyvybės troškimas sugeba pralaužti ledus ir suvienyti juos bendram tikslui – pabėgimui iš salos, kurioje jie įstrigo. Filme nėra kovų, tačiau dviejų skirtingų kultūrų priešprieša ir bendradarbiavimas leidžia įsivaizduoti, kokių padarinių karas turėjo jį išgyvenusiems žmonėms.

11. „Jūrų pėstininkai“ (angl. „The Pacific“), 2010

Papildomą vietą šiame sąraše užima „Jūrų pėstininkai“ (angl. „The Pacific“) – režisieriaus S.Spielbergo ir aktoriaus Tomo Hankso bendras televizinis projektas, kurio veiksmas rutuliojasi Okeanijoje. Brutalus, efektingai žavus ir vyriškas mini-serialas iš dešimties serijų, įtraukia nuo pradžių iki pat finalo. „Jūrų pėstininkai“ – brangiausias visų laikų mini-serialas, kainavęs 120 mln. JAV dolerių. Dėl puikios aktorių vaidybos ir įtraukiančio scenarijaus šis projektas tapo vienu išraiškingiausių karo epų televizijos istorijoje, nors jame ir nėra garsių vardų.

Tikimės, kad kiekvienas jūsų atras patikusį filmą šiame labiausiai intriguojančių filmų apie Antrąjį pasaulinį karą sąraše. Jau spalio 24 dieną jį papildys efektingas ir stiprių emocijų prisotintas „Įniršis“, kuriam jau dabar pranašaujamos nominacijos 87-uose JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose.

Filmo „Įniršis“ anonsas:

„Kuriam kiną!“ 2013
„Ironcat“ archyvas

Trečius metus skaičiuojantis projektas „Kuriam kiną!“ grįžta su naujomis kino profesionalų pamokomis, skirtomis jauniesiems kino kūrėjams. Šiais metais projekto organizatoriai pradedančius kino kūrėjus mokys techininių sėkmingo kino kūrimo paslapčių. Kaip ir kiekvienais metais įgytas žinias jaunieji kinomanai panaudos kurdami trumpametražius filmus „Kuriam kiną!” konkursinei programai.

„Kine fantazija būtina ne tik kuriant scenarijų ar pasirenkant tinkamiausią aktorių – daug kūrybiškų idėjų lieka už kadro filmuojant, ieškant tinkamo apšvietimo, savo rankomis gaminant kino įrangą. Be techninių detalių kino negalėtume sukurti. Būtent todėl norime atskleisti svarbiausias technines kino kūrimo paslaptis šiemet „Kuriam kiną!” projekte dalyvausiantiems jauniesiems kino kūrėjams“, – sako vienas iš kino projekto organizatorių Tadas Bojarskas.

Pradedančius operatorius ir kitus mėgėjus su operatoriaus darbo specifika supažindins kino operatorius Narvydas Naujalis. Vienas labiausiai patyrusių apšvietėjų Lietuvoje Audrius Zagorskis su projekto dalyviais pasidalins šviesų dailininko patirtimi. Prie „Kuriam kiną!” komandos taip pat prisijungė kino profesionalai: „Vilnius temperature“ narys Edgaras Kordiukovas, kino montažo specialistas Tomas Rugevičius-Rugys, kino ir reklamų režisierius Jonas Trukanas.

Bojarsko teigimu, “Kuriam kiną!” kasmet pritraukia vis daugiau jaunimo iš visos Lietuvos, kuris kino kūrimo subtilybių dažniausiai mokosi savarankiškai ir nori susipažinti su profesionaliu kino kūrimu iš arčiau.

„Lietuvoje nestinga gabių pradedančių kino kūrėjų, kuriems profesionalūs patarimai dažnai būna vienintelis trūkstamas elementas, kuriant pirmą sėkmingą trumpametražį. Dvejus metus bendraudami su projekto dalyviais pastebėjome, kad profesionalų patarimus jie noriai priima ir juos pritaiko praktikoje. Tai matome vertindami tobulėjančius konkursantų darbus ir jų entuziazmą”, – sako projekto organizatorius.

Pasak T. Bojarsko, trečius metus skaičiuojantis projektas šiemet konkurso dalyvius kvies kurti ir kilti – atsiplėšti nuo žemės ir nevaržomai dėlioti konkursui skirto trumpametražio akcentus. Projekto organizatorius priduria, kad ši idėja yra nuoroda į pagrindinį konkurso prizą – skrydį oro balionu.

„Šiais metais geriausią trumpametražį sukūrusiam jaunajam režisieriui atiteks skrydis oro balionu. Norime padėti laimėtojui kitu kampu pažiūrėti į pasaulį, o galbūt ir nufilmuoti pirmus kadrus naujam filmui iš paukščio skrydžio“, – teigia T. Bojarskas.

Projekte norintys dalyvauti jaunieji kino kūrėjai kviečiami nuo spalio 20 d. iki gruodžio 15 d. konkurso organizatoriams atsiųsti ne ilgesnius nei 5 minučių trukmės, originalius, anksčiau nepublikuotus kino filmus su siužetu ir personažais. Konkursantų darbai gali būti nufilmuoti ir profesionalia įranga, ir telefonu. Iš konkurso komisijos atrinktų 5 konkurso finalininkų geriausią darbą išrinks žiūrovai. Nugalėtojui atiteks skrydis oro balionu, kiti laimėtojai bus apdovanoti edukacinės kino literatūros ir filmų rinkiniais.

Trečius metus vykdomas edukacinis kino kūrimo projektas-konkursas „Kuriam kiną!“, skirtas jauniems (14-35 m.), neprofesionaliems kino kūrėjams, siekiantiems pradėti kurti kiną, tobulinti savo įgūdžius ir norintiems pristatyti savo kūrinius platesnei auditorijai. Pagrindinis projekto tikslas – suteikti pagrindinę informaciją pradedantiems kino kūrėjams apie filmų kūrimą. Visi norintys sudalyvauti kino pamokose arba pateikti savo filmą konkursinei programai kviečiami apsilankyti svetainėje www.kuriamkina.lt. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Su pirmąja „Kuriam kiną!” pamoka galima susipažinti čia:

„Nepatogaus kino” vadovas Gediminas Andriukaitis
Maksim Mirošnikov nuotr.

Spalio 22-30 d. Vilniuje, o lapkričio 4-16 d. kituose Lietuvos miestuose vyks aštuntasis tarptautinis dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“. Šiais metais renginio organizatoriai kino žiūrovams pristato daugiau nei 50 dokumentinių filmų bei pirmą kartą rengiamą konkursinę filmų programą. Savaitę Vilniuje truksiantis renginys žiūrovus kasdien kvies į temines diskusijas bei susitikimus su filmų kūrėjais.

Be konkursinės programos, į kurią patenka nauji ir tarptautinio pripažinimo dar siekiantys dokumentiniai filmai, „Nepatogaus kino“ organizatoriai pristato dvylika teminių kategorijų, tarp jų – jaunų ukrainiečių režisierių filmai, kino juostos apie urbanistinius iššūkius, lyčių lygybę, nauji lietuvių režisierių darbai bei tradicinė žalioji festivalio programa, šiemet kalbėsianti apie miškus.

„Aštuntą kartą vykstantis festivalis kasmet suburia platų žiūrovų ratą. Šiemet pirmą sykį pristatome konkursinę filmų programą, kuri taps tradicine. Tai svarbus žingsnis mums, stiprinant festivalio, kaip ryškaus regiono dokumentinio kino įvykio, pozicijas. Kartu tai suteikia galimybę žiūrovams atvežti dar daugiau pačių naujausių dokumentinių filmų“, – sako „Nepatogaus kino“ direktorius Gediminas Andriukaitis.

Pasak jo, siekdami būti prieinami visiems, „Nepatogaus kino“ organizatoriai leidžia festivalio bilieto kainą nustatyti kiekvienam žiūrovui. Tai reiškia, jog atėjęs į bilietų kasą kiekvienas žiūrovas galės už bilietą mokėti tiek, kiek jis nori ar gali sau leisti, tačiau ne mažiau nei simbolinį vieną centą.

„Nepatogaus kino“ žiūrovai išvys nemažai pasaulyje jau pripažintų filmų. Tarp jų – Oskaro nominanto Huberto Sauperio naujausia juosta „Atvykstam su taika“ („We Come As Friends“), „Sugrįžimas į Homsą“, kurį festivalyje pristatys jo prodiuseris Orwa Nyrabia bei daugelį kitų. Šiemet festivalyje laukiama gausaus būrio svečių – 12 kino kūrėjų, kurie surengs daugiau kaip 20 susitikimų su festivalio žiūrovais. Juose bus aptariamos filmuose keliamos problemos, kino žiūrovai galės tiesiogiai užduoti klausimus kino kūrėjams.

Festivalis taip pat kasdien kvies į diskusijas įvairiomis temomis. Spalio 23 d. į diskusiją apie moterų reprodukcines teises „Skalvijos“ kino teatre rinksis savo sričių ekspertės. Pokalbyje apie lytinį švietimą bei socialinės apsaugos standartus taip pat dalyvaus sveikatos apsaugos viceministrė, o moderuos žurnalistė Rasa Tapinienė.

Penktadienį į pokalbį tolima, tačiau ketvirtį milijardo pasaulio gyventojų paliečiančia tema, kvies profesorius Leonidas Donskis. Ne vienerius metus kastinės diskriminacijos temą Europos parlamente kėlęs Leonidas Donksis po filmo „Atsispirk ir skrisk“ peržiūros „Skalvijos“ kino teatre kalbėsis su tarptautinės organizacijos „International Dalit Solidarity Network“ atstove iš Didžiosios Britanijos Meena Varma bei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstove Diana Mickevičiene.

Savaitgalį taip pat laukia du svarbus ir aktualūs susitikimai, kurių dėmesio centre – Rusija ir Ukraina. Apie tai, kas laukia šių šalių artimiausioje ateityje, su žiūrovais kalbėsis politologai, ekspertai, politikai ir visuomenininkai. Renginiai vyks „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatruose Vilniuje.

Festivalio metu bus surengtos dvi fotografijų parodos. Spalio 22-30 d. kino centre „Skalvija“ veiksianti paroda „Rusijos teismas” bus skirta taip vadinamai Bolotnaja aikštės bylai, kuri yra žymiausias politinis procesas, nukreiptas prieš Rusijos opoziciją ir Vladimiro Putino režimo kritikus. Spalio 27d. – lapkričio 9 d. bare „Gėlių paviljonas“ vyks paroda „8 viešosios erdvės. Vilnius“.

Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ Vilniuje vyks spalio 22–30 d., kino teatruose „Pasaka“, „Skalvija“ ir „Multikino“. Lapkričio pradžioje dalis festivalio programos keliaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę, Alytų ir Anykščius. Į visus festivalio seansus žiūrovai gali patekti patys nusprendę, kiek verta mokėti už bilietą (įėjimas – bent vienas centas).

Daugiau informacijos festivalio svetainėje www.nepatoguskinas.lt.

„Beepart“ kūrybinės dirbtuvės

„Rodrigo D. Gyvenimas be ateities” Spalio 23 d. 19:20 Kolumbietiškas filmas su angliškais subtitrais, 1990 m. Režisierius: Víctor Gaviria

Pirmajame vaidybiniame dokumentalisto ir poeto Victoro Gaviria filme „Rodrigo D. Gyvenimas be ateities“ (Rodrigo D. No Futuro, 1990) pasakojama apie niūrų ir pilną pavojų gatvės paauglių iš Medeljino gyvenimą. Dažniausiai jie kilę iš darbo klasės sluoksnių. Jų gyvenimas toks trapus, kad iš devynių neprofesionalių aktorių, šeši šiandienos nesulaukė (trys iš jų mirė nesulaukę net dvidešimties). Labai realistiškas filmo scenarijus paremtas vietiniame laikraštyje pasirodžiusiu straipsniu apie paauglį Rodrigo Alonso, kuris nusižudė iššokęs iš daugiaaukščio.

Rodrigo nuolat klausosi ausį rėžiančios punk muzikos, pats nori suburti grupę. Jis, kaip ir kiti jo draugai, pardavinėja kokainą moksleiviams, vagia mašinas. Tačiau Rodrigo toks gyvenimas nedžiugina: jį kamuoja kasdienė nemiga, chroniški galvos skausmai, jis vis prisimena mirusią motiną. V. Gaviria yra pirmasis Kolumbijos kūrėjas, kurio filmas buvo atrinktas į Kanų konkursinę programą. Tai ir buvo juosta „Rodrigo D. Gyvenimas be ateities“.

2014 m. spalio 30 d. 19:20 val. Kviečiame į Lietuviško kino vakarą! Po filmo peržiūros diskusija su filmo režisieriumi Linu Mikuta.
„Pietūs Lipovkėje“ – tai lietuvių režisieriaus Lino Mikutos dokumentinis filmas apie netikėtus žmonių likimus, kurie neturi jokio pragyvenimo šaltinio, o neretai ir stogo virš galvos. Filme fiksuojamas pusvalandis iki valgyklos atidarymo. Tai laikas, kai žmonės gali išsipasakoti, pasidalinti savo istorijomis su kitais bendrakeleiviais ir nesijausti vieniši.
Filmas „Pietūs Lipovkėje“ buvo atrinktas dalyvauti viename prestižiškiausių pasaulyje DOK Leipzig dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje. Didelio dėmesio susilaukė ir Lietuvoje vykstančiuose kino festivaliuose, kaip “Kino Pavasaris”, “Scanorama”.
Lietuvos kinas turi neribotas galimybes liudyti nacionalinį savitumą, todėl kviečiame susipažinti su nacionaliniu kinu ir režisieriumi Linu Mikuta.

„Beepart“ informacija

Elijos Grybytės piešinys „Beržas”

Aštuntosios „Kino knygos“ kūrybinės dirbtuvės 8–12 moksleiviams šiemet vyks spalio 25–30 d. Vilniuje. Jas ves žymūs kino režisieriai, kitų meno sričių profesionalai bei patyrę teisininkai, supažindinsiantys vaikus su autorių teisėmis.

Tęstinis edukacinis projektas šiemet sulaukė 80-ies mokinių anketų, atskleidžiančių jų meninius sugebėjimus bei motyvaciją tapti „Kino knygos“ dalyviu. Iš jų projekto organizatoriai drauge su žinomais šalies kūrėjais atrinko 32 mokinius, kuriems bus suteikiamos stipendijos dalyvauti dirbtuvėse. Jų be filmų peržiūrų, diskusijų, Kristijono Donelaičio kūrinio „Metai“ analizės, scenarijaus rašymo, filmavimo, montavimo bei kitų kūrybinių užduočių lauks ir apsilankymas parodoje „Judančios raidės“, Nacionalinėje Dailės Galerijoje, bei teisininkų paskaitos.

Praėjusių metų „Kino knygos“ užkulisiai ir dalyvių atsiliepimai:

Konkursui pateiktus darbus – piešinius, fotografijas, rašto bei video – vertino komisija, kurią sudarė kūrybines dirbtuves vesiantys režisieriai: Maratas Sargsyana, Tomas Smulkis, Mikas Žukauskas ir Andrius Blaževičius, – festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė Santa Lingevčiūtė, „Atvirųjų fotografijos dirbtuvių“ steigėjas, fotografas Egidijus Kabošis ir aktorė Brigita Arsobaitė.

Rašinius vertinusi S. Lingevičiūtė, paprašyta išskirti keletą įsimintiniausių „Kino knygos 2014“ dalyvių, paminėjo Adomą Zubę (13 m.), Godą Liutkutę (17 m.) ir Rūtą Tijūnaitytę (17 m.). Pasak vertintojos, Adomo tekstas išsiskyrė minimalistiniu stiliumi, „kuris visuomet yra privalumas, atsakingai parinkti žodžiai įgauna daugiau prasmės ir svorio.“

Ištrauka iš jo darbo „Ciklas „Jono klajonės: Rėdos rato interpretacija“: „Sunkūs gabalai krenta Jonui ant veido, bet Jonas šypsosi. Sunki našta Joną slegia, bet Jonas šypsosi. Ir staiga jam palengvėja. Jonui dangus.“

Lingevičiūtei Godos tekstas vėlgi patiko dėl originalumo ir pademonstruoto puikaus humoro jausmo.

Ištrauka iš G. Liutkutės rašinio: „Deja, bet svoris – amžina moterų problema, kankinanti jas nuo seniausių laikų. Iš tiesų mamutai išnyko, nes mamutės sugalvojo sulieknėti ir šiek tiek pabadauti – artėjant globaliniam atšilimui, kailiniai tapo visai nebemadingi, o su bikiniu taip atrodydama juk nesistaipysi? Mamutės svorį mesti nusprendė pačios, o šiuolaikinėms moterimis, kurios yra labiau žmonės nei kiti žmonės, pasiekti tą reikiamą normą galėčiau padėti aš.

Rūtos tekstą vertintoja išskiria už jo kinematografiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai aprašyti būsenas, peizažus, situacijas.

Ištrauka iš R. Tijūnaitytės rašinio: „Jis niekada nebūtų galėjęs atremti to netikėto dūrio iš šono. Dūris buvo stiprus. Kraujas prapliupo iš mirtinos žaizdos. Priešas net nedirstelėjęs į jį nuskubėjo gilyn į kovos lauką. Kardas išslydo iš stingstančių jo pirštų, skydas dunkstelėjo ant žemės. Jis pamatė ryškų mėlį ir po akimirkos suprato gulįs. Žemė buvo lipni ir nemaloni, sudrėkinta jo ir kitų išlietu krauju. Jis leido galvai nusvirti į šoną ir toliau stebėjo kovą.“

Martyno Bagdono (18 m.) trumpametražį filmą „Gražus košmaras“ režisierius Mikas Žukauskas įvertino 10 balų už paradoksalų scenarijų, montažą bei operatoriaus darbą.

https://www.youtube.com/watch?v=7OJTT7K4q34

„Šiais laikais, kai labai paprasta paspausti mobiliajame telefone esantį mygtuką, kai kompiuteriuose – išmaniausios vaizdo apdirbimo programos, vis mažiau atsiranda tokių, kurie paima į rankas pieštuką ar teptuką ir leidžia laiką prieš drobę ar popieriaus lapą“, – sako „Kino knygos“ dalyvių dailės darbus vertinusi B. Arsobaitė. Tarp savo favoritų ji mini branda, profesionalumu bei įdomia tematika išsiskyrusias Elijos Grybytės (17 m.) drobes; su akivaizdžia meile potėpiui bei spalvai tapytus Evos Daubaraitės (17 m.) darbus; įdomius, savitus įtraukiančius Giedrės Norkutės (17 m.) ir Brigitos Grubliauskytė (17 m.) kuriamus pasaulius.

Aktorė Janina Matekonytė
Žilvino Naujoko nuotrauka

Šią savaitę apie unikalią žinią – dviejomis versijomis skirtingo amžiaus auditorijai išleidžiamą filmą „Pakeliui“ – pranešę juostos kūrėjai pristatė ir specialųjį jaunesniems žiūrovams skirtą anonsą. Į filmus, skirtus žiūrovams nuo 13 metų, vaikai nuo 7-erių gali keliauti lydimi tėvų, tad „Pakeliui“ kūrybinė grupė viliasi, kad sušvelninta 8-erių mergaitės Gerdos ir prigesusios žvaigždės Panko istorija taps puikia ir prasminga pramoga visai šeimai. Vyresni žiūrovai kviečiami pamatyti atviresnę N-16 filmo versiją.

Naujajame, jaunesnei auditorijai specialiai pritaikytame anonse yra keletas esminių pokyčių – jame, kaip ir šeimai skirtos filmo versijos pradžioje, nerodoma pašėlusi Panko, kurį įkūnijo Mantas Jankavičius, praeitis. Naujoji versija prasideda džiaugsmingiau – muzikanto koncerto laukimo nuotaika. Taip pat parodoma, kad Pankas tebėra žinomas, jo autografo gatvėje savo dukrai paprašo policijos pareigūnas, kurį įkūnijo Lietuvos publikai puikiai pažįstamas aktorius Sakalas Uždavinys.

Šįsyk gerokai daugiau dėmesio skirta ir garsiajai aktorei Janinai Matekonytei, kuriai teko Panko mamos rolė. Ji dalijasi savo motiniškais lūkesčiais ir spiria sūnų kurti šeimą, pasirinkti sėslesnį gyvenimo būdą.

Šiluma alsuoja šmaikščios ir jautrios akimirkos, kuriose pasirodo jaunoji aktorė Džesika Vienažindytė. Mergaitė suvaidino nežinia iš kur atsiradusią Panko dukrą, apie kurią jis pats nė nenutuokė. Jų laukia spalvinga kelionė vasariškais Lietuvos keliais ir, žinoma, daugybė nuotykių.

Naujasis visai šeimai skirtas kelio filmo „Pakeliui“ anonsas:

„Nors pagrindinis Panko personažas skandalingas ir pašėlęs , filmas „Pakeliui“ – ne tik apie jį. Jo centre ir aštuonerių mergaitė, tad ši juosta skirta gerokai platesnei auditorijai. Pasakojimas kupinas vaikiškų ieškojimų, tyrumo ir paprastų, nesumeluotų jausmų. Galima išvysti dviejų pasaulių – suaugusiųjų ir vaikiškojo susidūrimą, tikrą draugystę, bandymus suprasti vienas kitą bei linksmas, nesusipratimų gausias situacijas“, – anksčiau yra sakęs režisierius Ričardas Marcinkus.

Filmas „Pakeliui“ Lietuvos kino teatrus pasieks lapkričio 21 dieną.

24th Film Festival Cottbus

From a young man on a vendetta in Warsaw to an old Hungarian tenement building and its quirky inhabitants, all the way to a trip of two adolescent siblings to the Kyrgyz steppe – the thematic and stylistic diversity of this year’s Feature Film and Short Film Competitions of the FilmFestival Cottbus is captivating. Twelve feature films from 17 production countries – all of them German premieres – will compete for the Main Prize endowed with 20,000 euro and the Lubina glass award statuette. In this year‘s Short Film Competition, nine contributions from seven countries made it to the final selection.

Whether genre or arthouse, auteur or action cinema: the Feature Film Competition offers a broad range of productions that the audience will be delighted to watch and discuss. The two Polish contributions exemplify the diversity of the competition: From the large-scale production WARSAW 44 (Poland 2014, director: Jan Komasa) – a youthful and contemporary, suspense-packed portrayal of the Warsaw Uprising, which has already attracted more than a million spectators to Polish cinemas – to equally topical and explosive independent films such as HARDKOR DISKO (Polen 2014), Krzysztof Skonieczny’s debut.

In HARDKOR DISKO, we accompany young Marcin, impressively played by Marcin Kowalczyk, on a very personal vendetta against a neo-bourgeois Warsaw family. The film takes up a theme recurring in several competition films, to which different answers are given: The search for one’s appropriate place in life. In THE DISOBEDIENT (Serbia 2014), Leni and Lazar lead a life and relationship that evade any kind of definition and interference by the parent generation. The feature film debut by the young Serbian director Mina Djukić is a facilely staged bicycle road movie through the northern Serbian plains of Vojvodina.

CORN ISLAND (Georgia, Germany, France, Czech Republic, Kazakhstan 2014), TEST (Russia 2014) and THE OWNERS (Kazakhstan 2014) show how adhering to physical places can be a meaningful element for societies undergoing radical change, bringing one’s own survival and the family, or what’s left of it, to the fore. While CORN ISLAND by George Ovashvili and TEST by Alexander Kott, with their fascinating landscape images of the Kazakh steppe and the Caucasus, do almost without any dialogues in their portrayals of the older and younger generations living together in turbulent times, Adilkhan Yerzhanov’s THE OWNERS features ironic breaks at unexpected moments. Three siblings struggle for a bit of home in a Kazakh village that is led by a corrupt elite. “We shall all die, so let’s dance” is one line in the film offering a grandiose swan song of a post-communist society. THESE ARE THE RULES (Croatia, France, Serbia, Macedonia 2014), the fourth feature film by the Croatian director Ognjen Sviličić, relates how a normal family life is thrown out of joint by an unforeseeable incident – with great empathy in a merciless chronicle of events. The place par excellence for communal life is the tenement building. In the Hungarian-French-South Korean co-production FREE FALL (2014), György Pálfi takes us to the abysses of human coexistence behind closed doors.

Ivan Tverdovsky sheds light on the sensitive and volatile interpersonal structure of a school class in his full-length feature film debut CORRECTIONS CLASS (Russia, Germany 2014). Lena sits in a wheelchair and is at first warmly welcomed by the special school class for epileptics, little persons and youths with Down’s syndrome. But when she and handsome Anton come nearer to each other, the atmosphere changes to the contrary: Rejected Misha incites everyone to take revenge.

The Austrian-Slovenian co-production THE WOODS ARE STILL GREEN (2014) is the first German-language film in the competition in a long while: The new feature film by the Slovenian director Marko Naberšnik tells the story of two soldiers of the imperial and royal troops who during the First World War fight a senseless battle at a

height of 2,200 meters and even in the face of death adhere to the imperial hierarchies – a chamber drama in an open landscape that condenses the theme of war to an interpersonal psychological study.

From pitch to screen – two productions that were pitched as projects at connecting cottbus in 2011 and 2012 will have their German premieres in this year’s competition. In Juris Kursieti’s MODRIS (Latvia, Greece, Germany 2013), the eponymous protagonist searches for his father. Isa Qosja’s THREE WINDOWS AND A HANGING (Kosovo 2014) shows the impressive fight of a young village schoolteacher against the patriarchal hierarchies in a society that has left war behind but has still not found social harmony.

The 24th edition of the FilmFestival Cottbus will open on 4 November in the large auditorium of the Staatstheater Cottbus with the premiere of the German version of Kornél Mundruczó’s WHITE GOD (Hungary, German, Sweden 2014).

The 24th FilmFestival Cottbus is supported by, among others, the State of Brandenburg, the Medienboard Berlin-Brandenburg GmbH, the City of Cottbus, and its first partners Vattenfall and Creative Europe – MEDIA.

Jonas Öhmanas
Lietuvos kinematografininkų sąjungos archyvas

Spalio 30 – lapkričio 2 d. Umėjoje, apie 80 tūkstančių gyventojų ir du didžiulius universitetus turinčiame mieste, įsikūrusiame Švedijos šiaurėje, bus surengtas lietuviško kino savaitgalis, pakviesiantis švedų žiūrovus išsamiau susipažinti su lietuvišku praeities ir dabarties kinematografu ir jame užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais. Tris Vėlinių savaitgalio dienas sinefilų pamėgtame „Folkets Bio Umea“ kino teatre suksis 14-os įvairių žanrų lietuviškų filmų programa, į kurią įtrauktos dvi pilnametražės vaidybinės juostos – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės sovietmečio dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“, dvi trumpametražių filmų programos – įvairių festivalių prizais įvertinti Audriaus Stonio, Arūno Matelio ir Giedrės Beinoriūtės dokumentiniai, Linos Lūžytės, Ievos Veiverytės vaidybiniai ir Jūratės Leikaitės, Skirmantos Jakaitės, Solveigos Masteikaitės animaciniai filmai. Lietuviško kino savaitgalio programą vainikuos du dokumentiniai pilnametražiai filmai, sukurti pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenančio švedo Jono Öhmano, kino režisieriaus, žurnalisto, vertėjo, visuomenininko, kurio kultūrinė, pilietinė, humanitarinė veikla Lietuvos gyvenime palieka vis ryškesnį pėdsaką.

Jonas Öhmanas – ir vienas pagrindinių šio kino savaitgalio Umėjoje iniciatorių. 2014-ųjų Europos kultūros sostine, kartu su Ryga, išrinkta Umėja yra jo gimtasis miestas. Lietuvoje susidomėjęs kino dokumentika, gerai išmokęs lietuvių kalbą, susipažinęs su Lietuvos istorija, perpratęs lietuvio būdą ir šalies aktualijas, Lietuvos gyvenimą iš vidaus, ir kartu lyg iš šalies stebintis švedas vieną po kito kuria filmus, kuriuose atskleidžia sudėtingiausius XX amžiaus Lietuvos istorijos epizodus, pasakoja apie kruviną lietuvių pasipriešinimą sovietų santvarkai, neužgniaužtą laisvės siekį už „geležinės uždangos“, apie pasiaukojančios meilės tėvynei ir konformizmo, išdavystės dilemą. Bet kuris lietuvis kino profesionalas didžiuotųsi sukūręs tokius konceptualiai ir emociškai įtaigius filmus kaip Jono Öhmano „Nematomas frontas“, paremtas partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto asmenine istorija, abiejų „fronto“ pusių liudytojų mintimis, nematyta archyvine kronika, ar „Žalieji muškietininkai“, kurio herojai – kovingasis ekologijos ir visuotinio teisingumo idėjomis gyvenantis 80-ųjų jaunimas, išklibinęs sovietų ideologijos pamatus. Pastarojo filmo premjeros Lietuvoje dar tebelaukiama, o štai Lietuviško kino savaitgalio Umėjoje žiūrovai turės progą pamatyti abu savo tėvynainio filmus, sužinoti daugiau apie jų kūrimo istorijas ir užkulisius.

Švedijos žiūrovai susitiks ir su lietuvių režisieriumi Gyčiu Lukšu, keliolikos pilnametražių vaidybinių filmų autoriumi, pristatysiančiu į klampų sovietinės tikrovės verpetą įtraukto jaunuolio istoriją meistriškai nufilmuotoje juodai baltoje dramoje „Duburys“. Režisierius, ilgametis Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, apie Lietuvos kino istoriją ir asmenybes žinantis daugiau nei bet kuris kino profesionalas, mano, kad šis renginys kartu bus ir pirmasis rimtas mėginimas atgaivinti 1990–1997 metais gyvavusią lietuviško kino peržiūrų tradiciją Švedijoje. Pasak režisieriaus, „ši tradicija, įsitvirtinusi Švedijos – Baltijos šalių kino festivalyje Burgsvike, Gotlando saloje, buvo aktyviai palaikoma festivalio įkvėpėjo ir organizatoriaus Hanso Waldenströmo. Visus tuos metus ją rėmė ir Visbio miesto merija. Deja, su festivalio organizatoriaus pasitraukimu užgeso ir tradicija.“ Gytis Lukšas, Burgsviko kino festivalyje buvęs atsakingas už Baltijos filmų programą, viliasi, kad Jono Öhmano asmenybė, jo kuriami filmai, platūs tarptautiniai interesai galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį tiesiant tiltą tarp Švedijos ir Lietuvos kino bendruomenių. „Lietuvoje švedų kino renginiai Švedijos Karalystės ambasados dėka vyksta kasmet ir jau turi išsiugdę nemažą savo žiūrovų būrį. Būtų nuostabu, jei tokie lietuviško kino savaitgaliai Umėjoje, jaunatviškame Švedijos šiaurės mieste, taip pat taptų tradiciniais“, – teigia Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuviško kino savaitgalį, įtrauktą į Umėjos, 2014-ųjų Europos kultūros sostinės, renginių programą, bendradarbiaudami su „Folkets Bio Umea“ kino teatru rengia Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga, koordinuojami ir remiami Tarptautinių kultūros programų centro.

Kadras iš filmo „Triukšmadarys”

Lietuviškas trumpametražis filmas „Triukšmadarys” po sėkmingos pasaulinės premjeros Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, trumpametražių filmų konkursinėje programoje Pardi di Domani (Rytojaus leopardai), toliau keliauja po užsienio festivalius – viename jų ką tik pelno geriausiojo apdovanojimą.

Šį šeštadienį, spalio 25 d., 19-ojo Rygos tarptautinio festivalio „2Annas” apdovanojimų ceremonijos metu Karolio Kaupinio režisuotas „Triukšmadarys” paskelbtas geriausiu Baltijos šalių vaidybiniu trumpametražiu filmu. Šį sprendimą priėmė tarptautinė žiuri komisija – žurnalistas ir festivalių programų sudarytojas Fabrice Praz (Šveicarija), festivalio „Encounters” programos sudarytoja Gaia Meucci (Jungtinė Karalystė) ir režisierius Mihai Grecu (Rumunija). Tą patį savaitgalį, spalio 26 d., „Triukšmadarys” buvo rodomas ir Tesalonikų tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje (Graikija). Lapkričio 7 d. šis lietuviškas trumpametražis filmas bus rodomas 24-ąjame Kotbuso tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija), kurio dėmesio centre – Rytų Europos kinas. Kitas – Jungtinėje Karalystėje rengiamas – 28-asis Lydso tarptautinis kino festivalis „Triukšmadarį” rodys lapkričo 12-14 dienomis. Tesalonikų, Kotbuso bei Lydso fetivaliuose filmas dalyvauja tarptautinėse trumpametražių filmų konkursinėse programose.

Nacionalinė „Triukšmadario” premjera Lietuvoje numatyta šių metų lapkričio 14 d. 12-ojo Europos šalių kino forumo „Scanorama” konkursinėje trumpametražių filmų programoje „Naujasis Baltijos kinas”.

Filmas „Triukšmadarys” pasakoja apie mažo miestelio mokyklą, laukiančią delegacijos iš miesto. Ši turi atvežti naują skambutį, kadangi senasis nebeatitinka garso standartų. Tačiau vaikų, o ne skambučio stokojančios mokyklos direktorius visomis išgalėmis stengiasi užmaskuoti akivaizdų trūkumą ir taip išvengti neišvengiamo mokyklos uždarymo. Pagrindinius mokyklos direktoriaus ir budėtojo vaidmenis filme sukūrė aktoriai Valentinas Masalskis ir Šarūnas Puidokas.

Europos šalių kino forume „Scanorama” šį filmą bus galima išvysti:

Lapkričio 14 d., penktadienis, 21:00 val. „Forum Cinemas Vingis“;

Lapkričio 16 d., sekmadienis, 14:45 val. kino centras „Skalvija“;

Lapkričio 23 d., sekmadienis, 12:30 val. „Forum Cinemas Kaune“.

Filmo “Triukšmadarys” anonsas:

Režisierius Romas Zabarauskas
Neringos Rekašiūtės nuotrauka

Šiandien, lapkričio 3-ą dieną, kūrybinių idėjų paramos portale „Kickstarter“ kino režisierius Romas Zabarauskas („Streikas“, „Porno melodrama“) paskelbė renkantis lėšas ilgo metražo filmui „Nuo Lietuvos nepabėgsi“.

Vaidybinis filmas pasakos apie patį Romą Zabarauską – homoseksualų režisierių, padedantį savo draugei, kino aktorei Indrei pabėgti iš Lietuvos, po to kai ji nužudo savo motiną ir pavagia jos pinigus. Kartu į kelionę Romas Zabarauskas pasiima savo meksikietį vaikiną Carlos.

Romą Zabarauską „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ filme vaidins aktorius, menininkas Denisas Kolomyckis. Jo draugę Indrę įkūnys aktorė Irina Lavrinovič, o meilužį Carlos suvaidins neprofesionalus aktorius iš Meksikos, Adrian Escobar. Epizodinį vaidmenį filme atliks ir dainininkas Vaidas Baumila.

Atsidėkoti už paramą Romas Zabarauskas žada ne tik su filmu susijusiais suvenyrais, tokiais kaip filmo DVD, tatuiruotės, marškinėliai ir plakatai, bet ir savo erotine fotosesija. „Jeigu surinksime dvidešimt tūkstančių dolerių, visiems, kurie paaukojo per penkiasdešimt dolerių, atsiųsiu pasirašytą savęs nuogo nuotrauką“, – pristatymo video teigė režisierius. Drąsią finansavimo kampaniją palaiko menininkės Shaltmira, Jolita Vaitkutė, Miglė Anušauskaitė ir Shizzo Takezo, kurie padovanos filmo temų įkvėptus darbus.

Romas Zabarauskas išgarsėjo po savo trumpo metražo filmo homofobijos tema, „Porno melodramos“, premjeros 2011-ų metų Berlyno kino festivalyje. Režisieriaus debiutinis ilgo metražo filmas „Streikas“ 2013-ais buvo pristatytas tarptautiniame Maskvos kino festivalyje. R. Zabarauskas patraukė tarptautinės spaudos dėmesį, kai festivalio atidarymo metu parodė savo marškinėlius su užrašu „Free Pussy Riot“, skatinusiu išlaisvinti tuo metu kalėjusias pankroko grupės nares.

Apie naują projektą:

Prisidėti prie projekto galite čia.

Kadras iš filmo „Maratonas“
Nyderlandų kino dienos

Lapkričio 13-14 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Gerlacho palėpėje vyks Nyderlandų kino dienos. Jų metu bus rodomi trys vaidybiniai filmai: juodojo humoro komedija „Maratonas“, romantinė drama, vykstanti Antrojo pasaulinio karo metu, „Bombardavimas“ ir filmas visai šeimai ar klasei – „Linksmoji klasė“. Trumpų filmų programoje olandai stebins savo išradingumu.

Atidarymo filmas „Maratonas“ – tai režisieriaus Diedericko Koopalo debiutas didžiajame ekrane. Iki tol dirbęs reklamos agentūroje jis sukūrė filmą apie keturis automechanikus, nusprendusius bėgti Roterdamo maratoną. Keturi draugai, iki šiol kilnoję tik alaus skardines ir rūkę cigaretę po cigaretės, susigundo bėgti maratoną tam, kad išsaugotų savo darbo vietą – autoservisą. Kaip jiems sekėsi įveikti visas kurioziškas situacijas, kurių šiame filme išties netrūksta, pamatysite žiūrėdami filmą „Maratonas“.

Filmas „Bombardavimas“ nukelia į 1940 m. gegužės 10-14 dienas. Jaunas Vincentas įsimyli gražuolę vokietę Evą, kuri netrukus turi ištekėti už turtingojo Dirko. Meilės trikampis komplikuojasi, kai Olandiją netikėtai užpuola Hitlerio vadovaujama kariuomenė. Kūrėjas neslepia, kad siekė sukurti epinį filmą ir įkvėpimo sėmėsi iš tokių dramų kaip „Titanikas“ bei „Vėjo nublokšti“.
Juosta „Linksmoji klasė“, skirta moksleiviams, sulaukė ypatingo dėmesio Olandijoje. Ji pastatyta pagal populiarią knygų seriją ir jau sulaukė filmo tęsinio. Jame pasakojama istorija bus artima visiems, kas nors kartą jautėsi nesuprastas savo mokytojų.

Trumpametražių filmų programoje bus parodyta dešimt trumpų filmų. Čia bus visko – nuo eksperimentinių filmų iki rimtos animacijos. Nuotaikingoje juostoje „Vyras su kostiumu“ pasakojama istorija, kuomet moteris, dieną žaidimų parke praleidusi su vaikais, nusprendžia parsivežti namo vyrą, apsirengusį triušo kostiumu, o animaciniame filme „Ūkininkas Džekas“ kalbama apie opią genetiškai modifikuotų produktų problemą.

Nyderlandų kino dienos vyks lapkričio 13-14 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Gerlacho palėpėje. Visi seansai nemokami, bilietai platinami likus valandai iki seanso pradžios.

Programą pristato Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje.

Detali renginio programa:

Lapkričio 13 d. 

13:00 Linksmoji klasė

15:00 Bombardavimas

17.00 Maratonas (renginio atidarymas, Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pasveikinimas)

Lapkričio 14 d.

11.00 Linksmoji klasė

13:00 Trumpametražių filmų programa

15:00 Maratonas

17:00 Bombardavimas

Renginio adresas: Herkaus Manto g. 25, Klaipėda (Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Gerlacho palėpė)

Nyderlandų kino dienos Facebook’e https://www.facebook.com/nyderlandukinodienos/timeline

Kadras iš filmo „Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“
Adomo Jablonskio nuotrauka

Spalio mėnesį „Tarptautiniuose Los Andželo nepriklausomo kino apdovanojimuose“ (International Independent Film Awards, Los Angeles (IIFA)) sėkmė lydėjo lietuvių filmus „Gegučių vaikai“ (rež. Inesa Kurklietytė) ir „Donaleitis“ (rež. Ramūnas Abukevičius). „Gegučių vaikai“ trumpametražių dokumentinių filmų kategorijoje pelnė sidabro apdovanojimą, o „Donaleitis“ – sidabro apdovanojimą pilnametražių dokumentinių filmų kategorijoje. Taip pat garbės diplomu įvertintas ir Ramūno Abukevičiaus vaidybinio pilnametražio filmo „Hermeticum“ scenarijus.

Apdovanojimuose dalyvavo nepriklausomo filmo kūrėjai iš daugelio pasaulio šalių: JAV, Australijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Ispanijos, Azijos ir Pietų Amerikos valstybių. IIFA teikti paraiškas kviečia nepriklausomo kino kūrėjus iš viso pasaulio, jų kūryba vertinama įvairiais lygmenimis suteikiant apdovanojimus ryškiausiems filmams, scenarijams, operatoriams, aktoriams ir kitiems (viso – 41 vertinimo kategorija).

Dokumentinis filmas „Gegučių vaikai“ pasakoja apie atokiame vienkiemyje prie Šilutės gyvenančius dvylika paliktų vaikų. Mamą jiems atstoja Ona, pati užaugusi našlaite. Ona veža savo globotinius į pasimatymus pas tikrąsias mamas, kad vaikai žinotų ir pažintų savo šaknis. Filme įamžinti trys spalvingi susitikimai po kelių metų nesimatymo. Ar „gegutės“ atpažįsta savuosius vaikus? Filmo režisierė ir scenarijaus autorė Inesa Kurklietytė, operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, montažo režisierius Ričardas Matačius, kompozitorius Ramūnas Jasutis.

Dokumentinis – vaidybinis filmas „Donaleitis“ savo dėmesį koncentruoja į K. Donelaičio „Metuose“ aprašytą tautinį kostiumą, jo autentiško atkūrimo galimybes. Filme stebime tautinio XVIII a. kostiumo gimimo procesą, atskleidžiamas autentiškų darbų procesas: vilnos karšimas, verpimas, audimas… Filmuojami išlaikę senąsias darbo tradicijas meistrai, jie ir šiandien geba darbuotis taip, kaip dirbo mūsų protėviai prieš 300 ar dar daugiau metų. Ši senosios tradicinės amatininkystės gyvoji tąsa unikali, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mąstu. Vaizdo kamera fiksuojanti šį unikalų procesą, pasakoja istoriją apie savito Mažosios Lietuvos XVIII a. tautinio kostiumo stebuklą. Kostiumų komplektas atkurtas remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais ir istorine medžiaga. Kostiumų autorė, dizainerė – tekstilininkė Danutė Keturakienė. Žiūrovų akyse gimęs istorinis kostiumas atgyja – kostiumais „pasidabinę“ K. Donelaičio „Metų“ personažai prabyla poeto žodžiais, atkurdami poemos scenas. Žiūrovai, stebėdami vaidybinius epizodus pajunta autentiškos laikmečio dvasios alsavimą, regi sodriai kuriamus būrų personažus, netikėtus charakterius. Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Ramūnas Abukevičius, vaidybinių scenų režisierė Inesa Kurklietytė, operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, montažo režisierius Ričardas Matačius, kompozitorius Ramūnas Jasutis.

Ramūno Abukevičiaus pilnametražio vaidybinio filmo „Hermeticum“ scenarijus pasakoja istoriją apie žmogų, kurio vienatvę sudrumsčia dvidešimties metų senumo įvykių aidai. Netikėtai į atsiskyrėlio būtį įsiveržusi mergina gaivina prisiminimus, nutraukia ramų atsiskyrėlio gyvenimą. Personažus ištinka TIESA, ji stumia juos į nuskaidrintą nežinią ir pribloškia neviltimi, kurią lydi sąžinės priekaištai. Jis stengiasi susigrąžinti prarastą laiką, bet gyvenimo rato nebeįmanoma pasukti atgal. Patiriamų įvykių akivaizdoje vienatvė jau nebesaugo, dabar vienatvė drasko ir naikina.

VšĮ „Ramūno ateljė“ informacija

„Tindirindis 2013“
„Tindirindžio“ archyvas

Lapkričio 6 d. 18:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube – lietuvių animacijos programa iš 2013 metų Tarptautinio filmų festivalio „Tindirindis“! Programoje pamatysite lietuvių profesionalių kūrėjų ir studentų darbus. Profesionalų programoje išvysime Nijolės Valadkevičiūtės „Antrą ašį (kryptį)“. Kauno kino studijos darbas „Kaip kauniečiai kiną kūrė“ animacijos technika papasakos Lietuvos tarpukario kino istoriją.

Redos (Bartkutės) Tomingo filmas „Kaltė“, kuris buvo pristatytas 2013 m. „Kino pavasaryje“, garsiojo „Anesi“ festivalio konkursinėje programoje ir kitų festivalių programose, vaizduoja vienišos, nuo supančio pasaulio save izoliavusios lapės dramą.

Išvysime muzikinius vaizdo klipus: „Houly Pouly“ (rež. U. Budinaitė, muz. Markas Palubenka) ir „Mano širdis“ (rež. V. Malčius, muzika „Betoniniai triušiai“), edukacinį filmą „Mūsų senis besmegenis“ (rež. A. Skučas), meilės geometrijos pamokas Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės „Neeuklidinėje geometrijoje“, kuris išgarsino Lietuvos animaciją Oberhauzeno, Anesi, Hirosimos ir kituose festivaliuose, Meinardo Valkevičiaus „Bylą“.

Studentų programoje – originalūs Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos ir Šiaulių universiteto studentų darbai: B. Gaidamovič ir K. Pečiulevičiaus „Mergaitė su degtukais“, N. Kanišausko „Graži diena“, M. Levickaitės „Bilietas į dangų“, U. Šarkanaitės „Berniukas iš jūros dugno, kuris išgąsdino žmones“, Ž. Česnauskio „Emigranto skrydis“. Lietuvių ir olandų jungtinis darbas „Semis“ (rež. Ruud Den Drijver) – tai vienos žydų šeimos tragedija Antrojo pasaulinio karo metu, kurios stebėtojas ir dalyvis – jų ištikimas katinas. Šio filmo visi grafiniai darbai buvo atlikti „Vilanimos filmų studijoje“, Lietuvoje.

Festivalio „Tindirindis“ lietuvių animacijos programą Kino klube pristatys festivalio vadovas, animacinio kino režisierius Valentas Aškinis.

Lietuvių animacijos programa skirta suaugusiam žiūrovui.

Eksperimentinis meninės vizualizacijos projektas
„KITA STOTELĖ: TARASO ŠEVČENKOS“

Šiemet minime 200-ąsias garsaus Ukrainos poeto ir dailininko Taraso Ševčenkos (1814–1861) gimimo metines. Renginys skirtas šiai datai paminėti.

Vilniuje Tarasas Ševčenka gyveno 1829 – 1831 metais, čia jis suvokė savo asmenybę ir pašaukimą. Tačiau dažnam vilniečiui, važiuojant troleibusu išgirdusiam: „Kita stotelė: Taraso Ševčenkos“, vis dėlto kyla klausimas, kas gi yra Tarasas Ševčenka?

Meninės vizualizacijos projektas „KITA STOTELĖ: TARASO ŠEVČENKOS“ mėgins suintriguoti ir paskatinti žiūrovą išsamiau ir giliau susipažinti su Taraso Ševčenkos kūryba ir asmenybe.

Reginio metu bus kuriamas interaktyvus animacijos ir kino kūrinys. Realiame laike, prieš žiūrovų akis, kaligrafiniais piešiniais ir šriftu bus rašomos T.Ševčenkos poezijos kūrinių eilutės, animuojami jo rankraščių juodraščiuose nupiešti siluetai ir figūros. Poeto kūrinius draudė cenzūra, kitų neketino skelbti pats autorius, tačiau tarp žmonių jie plito daugiausiai nuorašais. Šiandieninio Vilniaus miesto T.Ševčenkos gatvės nuotraukos taps fonu kaligrafiškai rašomoms poezijos eilutėms.

Už kadro girdimas aktoriaus balsas vardins kūrėjo gyvenimo faktus. Bus gyvai skaitomi T.Ševčenkos poezijos fragmentai. Ekrane atgis pagal „Vilniuje, garsiajame mieste…“ (poetas, gyvendamas Kos Arale, sukūrė vienintelį eilėraštį, kuriame minimas Vilnius), „Ir mirusiems, ir gyviems…“, „Kobzar“, „Kunigaikštienė“ ir kitus eilėraščius sukurti animaciniai eskizai, įgarsinti ukrainiečių šiuolaikine ir liaudies muzika.

Bendra reginio trukmė 60 min. Įėjimas nemokamas.

Eksperimentinio meninės vizualizacijos projekto autorė – animacinių filmų režisierė ir dailininkė Jūratė Leikaitė.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. Renginį organizuoja VšĮ „Filmų štrichai“.

Kadras iš filmo „Dviejų naktų nuotykis“
KINO NAUJIENOS archyvas

Jau lapkričio 14 d. visuose Lietuvos kino teatruose įvyks romantinės komedijos „Dviejų naktų nuotykis“ (angl. „Two Night Stand“) premjera, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko milžinišku greičiu populiarėjantys JAV jaunosios kartos aktoriai Millesas Telleris ir Analeigh Tipton.

Pagrindinių vaidmenų atlikėjai neslepia, jog jų partnerystė neapsiribojo vien tik filmavimo aikštelės prieigose. Puikiai sutarę prieš kameras, aktoriai neatsispyrė pagundai ir vienos filmavimo pertraukos metu spėjo suartėti. „Tai buvo visiškas aistros priepuolis, ir tai buvo neišvengiama“, – vieno interviu metu pasakojo M. Telleris. Baigę visus su filmavimu susijusius darbus aktoriai neatsisveikino. Jie pratęsė savo kelias savaites trukusį romaną, kuris galiausiai peraugo į rimtus santykius.

Filme Aleką vaidinantis Millesas Telleris labiausiai žinomas iš filmų „Gimtadienis“ (angl. „21 & Over“), „Projektas X“ (angl. „Project X“), „Divergentė (angl. „Divergent“), neslepia, jog šis projektas padėjo jam suprasti meilės jausmo svarbą. Kitais metais aktoriaus laukia dar vienas rimtas iššūkis – naujoji „Fantastinio ketverto“ (angl. „Fantastic Four“) ekranizacija, kurioje jis atliko pagrindinį vaidmenį. M. Tellerio partnerė aktorė Analeigh Tipon kol kas neturi tokios atpažįstamos kino gerbėjų filmografijos, bet ją galima buvo pamatyti ne ką prastesniuose vaidmenyse filmuose „Kvaila, beprotiška meilė“ (angl. „Crazy, Stupid, Love“), „Šilti kūnai“ (angl. „Warm Bodies“) ir „Liusi“ (angl. „Lucy“).

Juostoje „Dviejų naktų nuotykis“ pasakojama apie netikėtai susipažinusius, smagiai pabendravusius ir vakarą vienoje lovoje pabaigusius jaunuolius Aleką ir Megan, kurie nė nemanė pasimatyti dar kartą. Triukšmingai atsisveikinę jiedu tikėjosi sukti savais keliais, o kitą savaitgalį tą pačią istoriją kartoti jau su kitais naujais pažįstamais. Rodos, nieko neįprasto, eilinis vienos nakties nuotykis abiems, bet nenuspėjama gamta jaunuoliams iškrečia pokštą…

Šmaikščių situacijų romantinę komediją apie netikėtus gyvenimo nutikimus Lietuvos žiūrovai galės įvertinti jau lapkričio 14 dieną visuose Lietuvos kino teatruose. Perspėjame, filmas tik vyresniems nei 16 metų!

Filmo anonsas:

Kadras iš filmo „Lokas“
Šaltinis – cloudfront.net

Jeigu būtų mano valia, siūlyčiau į šitą filmą eiti nieko apie jį neskaičius. Tada visas siužetas ir pagrindinė veiksmo scena būtų, kaip ir man, netyčia užklydusiai kino salėn, – intriguojantis siurprizas. Aptarusi juostą su keletu žmonių pastebėjau tą pačią tendenciją – ji žymiai labiau paveikė tuos, kurie ničnieko nežinojo apie „Loką“. Tad jei avantiūristinė dvasia gyva, siūlau „Loką“ žiūrėti tiems, kam patiko Polanskio „Carnage“ – ne dėl siužetinio panašumo, bet veikiau dėl intymaus erdvinio veiksmo vietos ribotumo ir, kaip visada, paprastume slypinčio genialumo.

Na, o tiems, kas visada žiūri filmo treilerius, skaito anonsus ir knygų anotacijas, žinokitės – „Locke“ nuo pradžių iki galo nufilmuotas automobilyje. Na, štai ir netekote smalsaus niežulio malonumo besvarstant, ar filmas kada nors persikels bent ant šaligatvio. Sunku dar ką nors pridurti apie siužetą neišduodant per daug. Pagrindinis herojus misteris Lokas vairuoja, kalba telefonu, kartais – pats su savimi, ir vis niekaip neišlipa iš automobilio. Tačiau filmas jokiu būdu ne apie lenktynes, tiesą sakant Lokas, atrodo, net ekstremaliomis aplinkybėmis, kaip tikras anglų džentelmenas paiso kelių eismo taisyklių – greičio neviršija. Vis dėl to įtampos čia apstu. Tai psichologinė vieno žmogaus gyvenimo drama, meistriškai įkūnyta netikėtame amplua matomo aktoriaus Tomo Hardy. Neįtikėtina kaip stebint už vairo sėdintį vyrą iš nežymių jo gestų ir balso tembro kaitos pavyksta puikiai įsivaizduoti jį mylinčio tėvo, aistringo vyro ir kietakakčio darbuotojo vaidmenyse. Vieną kartą suklydęs ir nusprendęs sąžiningai pripažinti savo klaidą svarbias pareigas statybų versle užimantis misteris Lokas staiga rizikuoja asmeniniu gyvenimu ir darbu – vien tam, kad išvengtų kitos, kadaise savo paties tėvo padarytos klaidos.

Filmas emocionalus, tačiau neperžengiantis pavojingos sentimentalumo ribos. Siužetą pagyvina humoristiniai statybininkų darbo ypatumų kuriozai, kaip antai paliepimas vidurnaktį surasti ir pasamdyti tris lenkus. Scenarijus parašytas be akimirkų nusižiovauti ar bent atsikvėpti. Žinant visas pono Loko vakaro aplinkybes nesunku patikėti nei nuolat skambančiu telefonu, nei jo artimųjų reakcijomis. Tiesa, įtaigumo šiek tiek pritrūksta epizodams, kuomet vairuotojas prabyla į menamą galinės sėdynės keleivį. Nors šių „pokalbio su savimi“ scenų reikalingumas neabejotinas (paaiškina esminius Loko motyvus), tačiau, galbūt, buvo įmanoma rasti ir kitokių kūrybinių sprendimų. Stebint klaustrafobiškos erdvės įrėmintą herojaus veidą nelieka jokių abejonių, jokių klausimų – tik laikyti špygas, kad jo planas pavyktų. Ir tik ekrane pasirodžius pabaigos titrams ir išsisklaidžius Tomo Hardy liūdnų akių kerams, gali kilti šiokių tokių klausimų: Kodėl jis užsispyrė pasakyti tiesą būtent dabar ir taip dar labiau apsunkinti savo padėtį? Ar tikrai toks finansiškai svarbus projektas būtų paliktas vieno žmogaus priežiūrai? Ir ar būtinai reikėjo paversti tai „didžiausiu cemento pylimu Europoje“? Nors be šių klausimų gilesnių pamąstymų vargu ar atsiras, visgi filmas pranoksta eskapistinės dramos žanrą – verta pamatyti jau vien dėl pačios scenarijaus idėjos. O ir misterio Loko veidas atmintin įsirėš ilgam.

Filmo anonsas:

Parengė Vaiva Rykštaitė, Karlovi Varų festivalis

Kadras iš filmo „1971-ieji“
KINO NAUJIENOS archyvas

Lapkričio 21 d. į Lietuvos kino ekranus triukšmingai įžengs karinė britų veiksmo drama „1971-ieji“, vaizduojanti juodžiausias airių istorijos dienas. Tai – tikrais įvykiais paremtas istorinis pasakojamas apie 1971 metais įvykusi karinį konfliktą Belfasto mieste.

Ramias Belfasto gatves katalikų ir protestantų riaušės pavertė karo zona. Žmonės suirzę ir įbauginti, o valdžią atstovaujantys kariai – didžiausi jų priešai. Norėdama išvengti didesnių nemalonumų, valdžia siunčia ypatingai didelius būrius karių, kurie visais įmanomais būdais privalo sustabdyti šį konfliktą ir atkurti taiką mieste.

Visų įvykių epicentre atsiduria jaunas britų karys Garis Hookas, kurio likimas nuosekliai sekamas visą filmą. Šį drąsų kareivį meistriškai suvaidina jaunoji Holivudo žvaigždė, britų kilmės aktorius Jackas O‘Connellis. Jis pastaraisiais metais susilaukia vis daugiau dėmesio iš didžiausių kino studijų ir gauna nemažai pasiūlymų bendradarbiauti su geriausias pasaulio režisieriais.

Filmų „Tai – Anglija“ (angl. „This is England“), „300: Imperijos gimimas“ (angl. „300: Rise of an Empire“) ir „Nuo skambučio iki skambučio“ (angl. „Starred Up“) žvaigždė šiais metais taip pat pasirodo ilgai lauktoje Angelinos Jolie režisuotoje biografinėje dramoje, pasakojančioje apie olimpinį čempioną Louisą Zamperinį. Už šį vaidmenį aktoriui jau dabar pranašaujama didelė šlovė ir Oskaro nominacija už geriausią vyrišką vaidmenį. Aktorius nesureikšmina savo pasirodymų kine ir sako, jog ne dėl apdovanojimų jis stengiasi kuo tikroviškiau įkūnyti savo vaidinamus personažus. „Vaidinu ne dėl apdovanojimų, o dėl savęs ir žiūrovų, kurie ateina pamatyti įtikinantį personažą“, – sakė J.O‘Connellis, pristatydamas „1971-ieji“ premjerą Londone.

Puikiai kino kritikų ir žiūrovų, mačiusių juostą įvairiausiuose prestižiniuose festivaliuose, įvertintą režisieriaus Yanno Demanage‘o karinį filmą „1971-ieji“ Lietuvos kino mylėtojai galės išvysti ir tarptautinio festivalio „Scanorama“ repertuare.

Filmo anonsas:

Taraso Ševčenkos kūryba animacijoje
Organizatorių archyvas

Kviečiame arčiau susipažinti su Ukrainos animacija. Bus parodyti klasikiniai ir šiomis dienomis ukrainiečių sukurti animaciniai filmai. Išskirtinė galimybė pamatyti animacinį filmą, sukurtą pagal Taraso Ševčenkos poemą „Topoliai“ (režisierė Valentina Kostylieva, 1996 m.), o taip pat Kijevo universiteto studentų filmus T. Ševčenkos tema. Autorinių filmų retrospektyvinę programą Vilniuje pristatys garsus ukrainiečių režisierius Steponas Kovalis. Jis pasidalins savo kūrybos momentais ir paslaptimis, o taip pat praves kūrybines dirbtuves su jaunimu ir studentais Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Programa:

Lapkričio 26 d. 17 val.

Animaciniai ir dokumentiniai filmai pagal T. Ševčenkos kūrinius.

Lietuvos kinematografininkų sąjungoje, Vasario 16-osios g. Nr. 8, Vilniuje. Durų kodas – 15.

Lapkričio 28 d. 17 val.

Ukrainos klasikinės animacijos retrospektyvinė programa.

Programą pristato kino režisierius S. Koval.

Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41, Vilniuje.

Lapkričio 29 d. 17 val.

Režisieriaus Stepano Kovalio kūrybos vakaras. Animacinių filmų programa.

Susitikimas su kino režisieriumi S. Kovaliu.

Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41, Vilniuje.

Lapkričio 25 – 30 d.

Animacijos kūrybinės dirbtuvės. Animuojame T. Ševčenkos eiles.

Dirbtuves praves profesionalūs animacijos režisieriai iš Ukrainos ir Lietuvos.

Registruotis elektroniniu paštu – tindirindis_festival@yahoo.com

Telefonas pasiteiravimui – 861047151.

Užsiėmimai vyks Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, adresu Olandų g. 16, Vilnius, (auditorijos 255 ir 256).

Į renginius įėjimas nemokamas.

Kviečiame dalyvauti animacijos meistriškumo kūrybinėse dirbtuvėse. Animuojame Taraso Ševčenkos eiles.

Meistriškumo pamokos metu Jūs galėsite įvaldyti lėlinės ir plokščios marionetės animacijos techniką ir sukurti savo animacinį filmą.

Animacinių darbų tema bus garsaus ukrainiečių dailininko ir poeto Taraso Ševčenkos eilėraščiai ir grafika, kurių pagrindu bus sukurtas animacinis filmas.

Visų dalyvių sukurti epizodai taps vientisu ir įvairialypiu animaciniu filmu. Studentai filmą kurs lėlinės ir plokščiųjų marionečių technika. Pabaigoje bus organizuota kolektyvinio animacinio filmo peržiūra, visi absolventai gaus diplomus. Bus galimybė įsigyti diskus su jų sukurtu animaciniu filmu.

Projektui vadovaus garsūs Ukrainos ir Lietuvos animacijos meistrai:

– Stepan Koval (Ukraina)

– Valentas Aškinis (Lietuva)

– Jūratė Leikaitė (Lietuva)

Meistriškumo pamoka vyks lapkričio 25 – 30 dienomis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Dizaino fakulteto patalpose, adresu Olandų g. 16, 255 ir 256 aud. Darbinės kalbos – rusų ir lietuvių.

Norint dalyvauti meistriškumo pamokoje reikia atsiųsti paraišką elektroniniu paštu: tindirindis_festival@yahoo.com

Paraiškoje būtina nurodyti:

• Pavardę, vardą, tėvavardį, studijų vietą, kursą;
• trumpą motyvaciją, kodėl nori dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse (iki 5 sakinių);
• kontaktus (elektroninį paštą ir telefoną).

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į Valentą Aškinį elektroniniu paštu: tindirindis_festival@yahoo.com Tel.: 861047151